Nuo Alyvų kalno išlenda pirmieji saulės spinduliai. Kol apšvies Jeruzalės senamiesčio mūruose siauras gatveles dar reikės šiek tiek palaukti. Alyvų kalno senųjų kapinių antkapiai dar labiau pabala. Sužiba šventyklos kieme auksas ant Uolos kupolo. Nedidelis būrelis skrybėlėtų žydų linguoja prie Raudų sienos. Suprantu, kad šitas miestas niekada nesiliauja melstis.
Iš dvidešimt-penkto aukšto žiūriu per savo langą: upė ir dangoraižiai. Tolumoje girdisi bažnyčios varpai, kartais iš šalimais esančios muzikos mokyklos pasigirsta saksofonas, o tiesiai po manimi – buvęs žydų getas, nė kiek nerestauruotas. Autentiškas praėjusio šimtmečio namų kompleksas su visomis jo ypatybėmis. Tai ir yra dvidešimt-pirmojo amžiaus Šanchajus – kontrastai ir kompromisai tarp Rytų ir Vakarų, ateities ir praeities.
Šilta birželio mėnesio naktis. Saulė jau seniai nusileido, bet tolumoj galiu įžiūrėti net pakrantės trobeles. Baltoji jūra šiąnakt rami. Mūsų laukia trijų valandų kelias iki šiauriausios salos Solovkų. Laive keleivių nedaug. Ramybė ir nerimas apima vienu metu. Kokia ta mistinė SALA? Rusijos šventųjų ir kankinių paženklinta. Ar liko dar šiandien GULAGO ženklų? Ar liko senųjų vienuolių dvasia?
„Kelionę geriausia išmatuoti draugais, o ne sukartomis myliomis“... (Tim Cahill)
Taigi matuosime savo keliones draugais, kurių tikrai įsigysite su mumis keliaudami, nes kartu išgyventa patirtis, pasidalintas laikas, ištiesta ranka taip lengvai nepasimiršta...
Kviečiame įsijungti į mūsų keliautojų-piligrimų klubą, prisiminti gražiausias kelionių akimirkas, pasidalinti mintimis mūsų svetainėje.
