Solovkai… Kas apie juos negirdėjo? Juk tai pirmoji pasaulio koncentracinė priverčiamųjų darbų stovykla, visų panašių stovyklų prototipas. Šių atsiminimų autorius yra Vincas Dainys Mogilevo vyskupijos kunigas, lietuvis, ilgametis sovietų kalinys, kurį laiką kalėjęs drauge su vyskupu Teofilium Matulioniu. Savo atsiminimus rašė jis 1948 m., gyvendamas V. Vokietijoje, Scheinfeldo išvietintų asmenų stovykloje.
Antanas Vienuolis. "SAMGORIO DYKUMA". Gruzinų liaudies motyvais.
Kai rytojaus dieną susibūrusios saulėtos Iberijos tautos tautelės pasivijo Širako kalnagūbrio sūriųjų Samgorio ežerų lomoje savo skriaudėjus, Romos cezario legiono kohortos likučius, rado visus jau išmirusius, tik vienui vienas karo tribūnas buvo dar gyvas ir tebekliedėjo gėlu vandeniu...
1917 m. gegužės 13-ąją, Portugalijoje, nuošalioje Fatimos vietovėje, trims piemenėliams – Liucijai dos Santos, Pranciškui Marto ir Jacintai Marto – pasirodė Švenčiausioji Mergelė Marija. Apreiškimai kartojosi kas mėnesį iki spalio 13 dienos. Fatimos Marijos Apsireiškimų šimtmetis bus švenčiamas ištisus 2017 m.
Pagal G.K. Chersteron knygą „Šventasis Pranciškus iš Asyžiaus“ (Reda Uksaitė)
Pradžioje G. K. Chesterton vylėsi, jog pavyks apsiginti keliais eilėraščiais, skirtais Asyžiaus Neturtėliui, įžūliai vadinusiam Saulę savo sese, tačiau netrukus pasirodė, kad menkutis šventumo akmenėlis sugeba apversti tokio didelio anglų džentelmeno gyvenimą. Tai tikrai daugiau nei vien įprasta biografija. Tai nuotykis, kurio tikslas išvilioti jus iš komfortiškos kasdienybės ir, gali būti, kad tai pakeis jūsų gyvenimą. Ar tikrai ilgitės permainų ir nuotykių? Skaityti daugiau...
Didakas keliavo pro Tepejako kalną. Išgirdęs ypač gražų paukščių čiulbėjimą ant kalno viršūnės, jis atsigręžė į jį, iš kur buvo beužtekanti saulė. Staiga nuostabusis paukščių čiulbėjimas nutilo ir Jonas išgirdo ramų jį kviečiantį balsą: „Jonai, brangiausias Jonai Didakai!“ Atsigręžęs pamatė skaisčioje šviesoje stovinčią jauną merginą, kuri pakvietė jį prieiti arčiau. Gruodžio 12 d., 2014 Bernardinai.lt SIGITAS JURKŠTAS. GVADALUPĖS MARIJOS APSIREIŠKIMŲ ISTORIJA.
Izraelis, 2015m. spalis
Paskutinės valandos Šventojoje Žemėje. Jafos uostas. Vienuolika dienų kelionės su Šventu Raštu turbūt neįmanoma aprašyti ir dar sunkiau nusakyti vidinius dvasinius potyrius. Viskas buvo Dievo suorganizuota, kad Apaštalai išdrįstų skelbti Jo žodį. O mes kartais galvojame, kad tai atsitiktinumai...
Reda Uksaitė
Nuo Alyvų kalno išlenda pirmieji saulės spinduliai. Kol apšvies Jeruzalės senamiesčio mūruose siauras gatveles dar reikės šiek tiek palukti. Alyvų kalno senųjų kapinių antkapiai dar labiau pabąla. Sužiba šventyklos kieme auksas ant Uolos kupolo. Nedidelis būrelis skrybėlėtų žydų linguoja prie Raudų sienos. Suprantu, kad šitas miestas niekada nesiliauja melstis.
Reda Uksaitė
Šiandien Turkijoje krikščionybės pėdsakų surasti nebuvo lengva. Nelengva ir būti krikščioniu ten. Keliaudami tolyn, per visą Turkiją, skaitome ne tik šv. Pauliaus kelionių aprašymus, bet ir šv. Jono laiškus septynioms Mažosios Azijos bažnyčioms, parašytus Apreiškimo knygoje. Ar pavyks surasti dabar tas vietas, paminėtas šv. Jono?
Reda Uksaite
“Dievas buvo leidęs visoms tautoms eiti savais keliais. Vis dėlto jis nepaliko savęs nepaliudyto geradarybėmis: iš dangaus duodavo jums lietaus ir vaisingų metų, teikė jums maisto ir širdies džiaugsmo“ (Apd. 14, 16-18). ...piligriminė kelionė su šv. Pauliumi ir su mūsų bendrakeleiviais. Atsisveikinome šventu pabučiavimu.
Reda Uksaitė
Gruzija - tai kvapų ir vaizdų kraštas. Ankiskhati (Anchiskhati) bazilikoje VI a. kvepia šienu, mat savaitgaliais ant grindų pribarstoma žolių, kad atvykusius tuoktis jaunavedžius pasitiktų malonus, su Kristaus gimimu susijęs kvapas. Gal įdomu, kuo gruzinai vaišina savo svečius?
„Ar galiu pasakyti: vien tik Dievo užtenka?“
Rekolekcijos vyks Alpėse, kur turėsite galimybę pasivaikščioti kalnų takeliais, pabūti tyloje, įkvėpti tyro kalnų oro ir pasisemti dvasinės išminties, pasidalinti tikėjimo patirtimi su bendrakeleiviais. Skaityti daugiau "Mes taip pat piligrimai".
Reda Uksaitė
Mūsų kateris vakare išplaukė iš Kemės. Šilta birželio mėnesio naktis. Saulė jau seniai nusileido, bet tolumoj galiu įžiūrėti net pakrantės trobeles. Kokia ta mistinė SALA? Rusijos šventųjų ir kankinių paženklinta. Ar liko dar šiandien GULAGO ženklų? Ar liko senųjų vienuolių dvasia?
Reda Uksaitė
Po Iraną keliaujančių turisčių moterų laukia dvi žinios: viena gera, kita bloga. Gera ta, kad atkrenta didysis prieš kelioninis galvos skausmas kokius drabužius įsidėti į lagaminą. Ir tai yra bloga naujiena, nes tai – VISKAS: skarelė, lietpaltis, kelnės. Egzotiška, linksma ir nepamirštama.
Akmeninės bažnyčios ir vienuolynai sugrąžinti tikintiesiems. Kai kurie dar laukia sugrįžtančių tikinčiųjų. Kai kuriuos jau sušildo žvakių šviesa. Liturgija siekia pirmuosius amžius. Ją atlieka tik kunigai ir patarnautojai, ir žinoma giedotojai. Kiti yra tik stebėtojai. Dvasiniai lobiai armėnų bažnyčioje yra kaip gilus šulinys, bet kas iš jo gertų – nedaug.
Reda Uksaitė
Armėnija – tai nedidelė valstybė, bemaž dvigubai teritoriškai mažesnė už Lietuvą (29 743 km2), tačiau turinti apie aštuonis milijonus gyventojų, iš kurių penki milijonai gyvena už šalies teritorijos ribų. Šalis įsikūrusi Armėnijos kalnagūbrių papėdėje, kurioje atvykėlis gali gerėtis nuostabiais kraštovaizdžiais.
Iš dvidešimt-penkto aukšto žiūriu per savo langą: upė ir dangoraižiai. Tolumoje girdisi bažnyčios varpai, kartais iš šalimais esančios muzikos mokyklos pasigirsta saksofonas, o tiesiai po manimi – buvęs žydų getas, nė kiek nerestauruotas. Autentiškas praėjusio šimtmečio namų kompleksas su visomis jo ypatybėmis...
