Norvegijos karalystė , tai nepaprastu gamtos grožiu ir ištekliais apdovanota šalis vakarinėje 
Skandinavijos pusiasalio dalyje. Norvegija ribojasi su Švedija , Suomija bei Rusija. Turi jūrinę sieną su Danija ir Jungtine Karalyste. Atlanto vandenyno pakrantėje išsidėstę žymieji fiordai. Manoma, kad Norvegijos šalies pavadinimas kilęs iš šiaurės germanų kalbų grupės ir reiškia „šiaurės kelias" .
Valstybinė kalba – norvegų Nyorsk
Sostinė – Oslas
Valstybės vadovas – Karalius Haroldas V
Šalies plotas - 323 802 km²
Gyventojų skaičius - 4, 6 milijonai
Valiuta – Norvegijos krona (Nok)
Laiko juosta – UTC +1
Vasaros laikas – UTC +2
Interneto kodas - .no
Šalies telefono kodas – 47
Kelionės programa:
Kelionė po Norvegiją šv. Olafo keliu
Istorija
Pagal archeologinius radinius manoma , kad Norvegijoje žmonės gyveno jau 10 - 12 tūkst. m. pr. m. e. Dauguma žmonių į Skandinavijos pusiasalį atvyko iš dabartinės Vokietijos teritorijos.
IXa. Norvegiją sudarė daugybė mažų karalysčių. IX a. Antroje pusėje Haroldas I suvienijo Norvegiją ir tapo jos pirmuoju karaliumi. Vikingų laikais (IX-XI a.) vyko šalies susivienijimas ir ekspansija. Daugybė norvegų paliko gimtinę ir apsigyveno Islandijoje, Farerų salose, Grenlandijoje, Airijos ir Anglijos salose. Norvegai įkūrė prekybos punktus prie daugybės keltų gyvenviečių. Krikščionybė paplito Norvegijoje misionieriškai veikusių karalių Olaf Tryggvasson (995–1000 m.) ir Olaf II Haraldsson (1015- 1028m.) nors pirmasis krikščioniškas karalius buvo Haakonas I (920-961m.) 1537 m. Norvegija perėjo į protestantizmą ir buvo panaikinta Trondheimo arkyviskupija. Norvegija prarado nuolatinį piligrimų srautą prie Švento Olafo (Olaf II Haraldsson) relikvijų Nidaroso katedroje .
Po Olafo mirties Norvegija buvo valdoma iš Danijos kaip Didžiojo Knuto "Šiaurės jūros imperijos" dalis. Bet po Kanuto tris šimtus metų joks danų karalius nevaldė Norvegijos, o 1035 m. Olafo sūnus užėmė Norvegijos sostą. Jo įpėdinis Haraldas III pabandė įsiveržti į Angliją , bet buvo nugalėtas ir nužudytas .XI a. viduryje Norvegijos karalystė jau buvo tvirta, bet jos administracija buvo labai silpna. Kūrėsi miestai ir XI a. pabaigoje klestėjo trys didžiausi dabartinės Norvegijos miestai : Oslas, Bergenas, Trondheimas. Olafas III buvo pirmas skaityti mokantis Norvegijos karalius. Bažnyčia palaipsniui plėtė savo organizaciją ir apie 1153m. buvo įkurta Nidaro arkivyskupystė. Tuo metu Norvegijos žemyninėje dalyje buvo penkios vyskupystės: Nidaro, Bergeno, Oslo, Stavangerio ir Hamaro. Šiaurės jūros salos, kurias kolonizavo norvegai, priklausė Nidaro vyskupystei.
Nusilpusi nuo maro 1537-1814 m Norvegija buvo sudariusi uniją su Danija. XIX a. kilo nacionalinis kultūrinis romantistinis norvegų judėjimas. Judėjimas apėmė visas kultūrines sritis : muziką , tapybą, literatūrą ir išauginusį didžiausius Norvegijos kultūros veikėjus - Bjorsterne Bjorstoną, Edvardą Grygą, Henriką Ibseną.
Nuo 1905 m. Norvegijoje kilo nepasitenkinimas dėl unijos su Švedija ir referendumo metu buvo nuspręsta atkurti monarchiją bei sostą pasiūlė Danijos princui Karlui, kuris pagal norvegų nepriklausomas viduramžių tradicijas pasivadino Hakonu VII . Pirmojo pasaulinio karo metu Norvegija buvo paskelbusi neutralitetą. Antrojo pasaulinio karo metu nors Norvegija norėjo išlikti neutralia, tačiau buvo okupuota.
1960m. Norvegijoje buvo surasta daug gamtinių išteklių ir tai lėmė didelį Norvegijos ekonominį šuolį.
Religija
Pasak statistikos, oficiali šalies religija yra liuteronai , kurie sudaro 86% Norvegijos populiacijos, kiti protestantai - 3,5 % , katalikai, - 1 %, musulmonai -2 %, kitų religijų atstovai - 1 %
Ankstyvieji norvegai, kaip ir visi skandinavai, buvo pagonys, tikintys į Skandinavų mitologiją. Samių religija buvo šamanistinė. Maždaug nuo 1000 m. iki 1150 m. misionierių pastangomis Norvegija pamažu tapo krikščionišku kraštu. Iki reformacijos norvegai buvo katalikų bažnyčios dalimi, bet 1536 m. Perėjo į protestantizmą.
Ekonomika
Norvegija – tai sėkmingos, klestinčios kapitalistinės valstybės pavyzdys. Vyriausybė kontroliuoja gyvybiškai svarbiausius sektorius, tokius kaip naftos gavyba. Šalis turtinga gamtos turtų : nafta, dujomis, miškais, hidroenergija, žuvimi, mineralais. Nafta ir dujos sudaro trečdalį viso šalies eksporto. Pagal naftos eksportą Norvegija yra trečia pasaulyje po Saudo Arabijos ir Rusijos. Norvegijos žmonės referendume dėl stojimo į Europos Sąjungą 1994 m. nusprendė neprisijungti, nepaisant to, šalis nemažai aukoja ES biudžetui. Net ir turėdama aukščiausią pragyvenimo lygį pasaulyje, šalis nerimauja dėl ateinančių dviejų dešimtmečių, kada naftos ir dujų ištekliai Norvegijos teritorijoje gali pradėti sekti. Dėl to, šiuo metu Vyriausybė stengiasi pasiekti kuo didesnį biudžeto perviršį iš Vyriausybinio naftos fondo, kurio pinigai investuojami užsienyje.
Kalbos
Norvegų kalba turi du oficialius rašomosios kalbos variantus: Bokmål ir Nynorsk. Abu variantai turi vienodą oficialų statusą ir yra vartojami administracijoje, mokyklose, bažnyčiose, televizijoje ir radijuje, bet dauguma žmonių (85-90 %) vartoja Bokmål. Maždaug 95 % gyventojų norvegų kalba yra gimtoji, bet daug žmonių kalba ir dialektais, kurie kartais žymiai skiriasi nuo rašytinės kalbos. Daugiausiai šalies šiaurėje gyvenantys samiai kalba keliomis finougrų kalbų grupei priklausančiomis kalbomis. Jos taip pat turi oficialios kalbos statusą ir jų vartotojai turi teisę gauti išsilavinimą Sami kalba nesvarbu kurioje Norvegijos vietoje begyventų. Kvenų kalba taip pat priklauso finougrų kalbų grupei ir yra labai artima suomių kalbai. Norvegų kalba yra labai panaši į danų ir švedų kalbas ir šiomis trim kalbom kalbantys žmonės gali vienas kitą suprasti. Daugelis norvegų, ypač gimę po antrojo pasaulinio karo laisvai kalba angliškai.
Lankytinos vietos Norvegijoje
Trolių laiptai – kelias – vienas labiausiai mėgiamų turistinių vietų. Kvapą gniaužiantis kelias iš įspūdingų serpantinų Romsdal regione.
Kjerago akmuo – tai Lyse fiorde tarp uolų įstrigęs akmens ritulys beveik kilometro aukštyje. Iki akmens galima nueiti pėsčiomis maždaug per porą valandų. Užlipti ant pačio akmens yra nemažas iššūkis sau.
Sakyklos uola (Preikjestolen) – Lyso fiorde esanti beveik stačiakampės formos uola nuo kurios atsiveria nepakartojamo grožio gamtos stebuklai. Uola gausiai lankoma turistų , nueiti galima tik pėsčiomis kopiant į kalną.
Briksdalio ledynas – Jostedalio ledyno nacionaliniame parke galima pamatyti Briksdalio ledyno liežuvį. Iki ledyno galima nueiti pėsčiomis nesudėtingo sunkumo keliuku pakeliui besigrožint mažesniais bei didesniais krentančiais kriokliais arba nuvažiuoti su kursuojančiais nedideliais automobiliais. Drąsiausi nueina iki pat liežuvio nors tai yra pavojinga.
Geirangerio fiordas – Vienas iš gražiausių Norvegijos fiordų , kuris nei vieno keliautojo nepalieka abejingu pamatytam vaizdui.
Voringfosseno krioklys – vienas iš aukščiausių krioklių Europoje, vanduo krenta iš 182 m. aukščio.