Norvegija

NORVEGIJA
Pažintinė - piligriminė kelionė Šv. Olafo keliu.

Lyg tvirtovė, sauganti šiaurės vakarų Skandinaviją nuo Šiaurės jūros, Norvegija Europoje išsiskiria vienu gražiausių gamtovaizdžių. Šalies ilgis – 1752 km, ji driekiasi nuo piečiausio taško Lindesneso iki Nordkapo, kirsdama Šiaurės poliarinį ratą. Plačiausia jos vieta yra 430 km, siauriausia – vos 6 km. Šiaurės Norvegija – vidurnakčio saulės ir mirguliuojančios šiaurės pašvaistės kraštas. Pats šalies pavadinimas reiškia „kelias į šiaurę“. Viduramžiais piligrimai leisdavosi į pavojingus žygius šiaurėn per kalnus, kad pasiektų šventąją Nidaro katedrą Trondheime. Čia ilsisi šalies globėjo šventojo Olafo Haraldsono (Olav Haraldsson) palaikai. 1061 m. Olafas Haraldsonas buvo paskelbtas suvienytos Norvegijos karaliumi. Jis užsimojo atversto šalį į krikščionybę ir to siekdamas įgijo daugybę priešų, kurie parėmė Danijos karalių Knutą. Šis, norėdamas užimti Norvegiją, 1028 m. pasiuntė pusšimtį ginkluotų laivų. Olafas buvo priverstas trauktis. Po poros metų jis sugrįžo, kad atsiimtų karalystę. Verdaleno slėnyje Stiklestade Olafas akis į akį susidūrė su savo priešu ir 1030 m. liepos 29 d. žuvo mūšyje. Jo kūnas buvo palaidotas Nidaro upės smėlingoje pakrantėje ir toje vietoje ištryško šaltinis. Prabėgus metams po karaliaus mirties nesuiręs jo kūnas buvo ekshumuotas, o jis pats paskelbtas šventuoju. Olafo kūnas keliavo iš šventovės į šventovę, kol 1090 m. buvo palaidotas Kristaus bažnyčioje, būsimosios Nidaros katedros vietoje. Urna su jo palaikais buvo lankoma piligrimų. Šiandien Kristaus bažnyčios vietoje pastatyta archaiškiausia romaninė ir gotikinė Nidaro katedra (XIV a.). Ši šventovė yra didžiausias Norvegijos viduramžių statinys, kuriame karūnuojami ir laidojami Norvegijos karaliai. Vienoje jos koplyčių saugojamos Norvegijos karališkosios brangenybės, tarp jų karaliaus, karalienės ir princo karūnos. Stiklestadas yra viena žymiausių Norvegijos istorinių vietų. Kaip pasakoja legenda, šv. Olafo paminklas čia buvo pastatytas toje vietoje, kur naktį po mūšio pašiūrėje buvo paslėptas žuvusio karaliaus kūnas. Kasmet Olafo garbei rengiamose spektakliuose Stiklestade apsilanko apie 20 000 žiūrovų. Miestelio bažnyčios altoriaus statula, sakoma, nukalta iš akmens šalia kurio mirė šv. Olafas. Toje vietoje buvo pastatyta bažnyčia, kurią po šimtmečio pakeitė dabartinė šventovė. Senasis piligrimų kelias dar praeitame šimtmetyje buvo atnaujintas, nužymėtas raudonais šv. Olafo kryžiais (anot legendos, tą kryžių šventasis prieš mirtį nupiešęs savo krauju), įrengtos „Šv. Olafo ganyklos – piligrimų centrai poilsiui, restauruojamos pakelės koplyčios...Ar nenorėtumėte bent trumpam tapti Olafo kelio piligrimais ir pamatyti Norvegiją kitaip? Daugiau apie Norvegiją

Kelionės programa:

1 DIENA Skrydis: Vilnius - Oslas. Nakvynė viešbutyje Osle.

2DIENA Pusryčiai. Ekskursija po sostinę Oslą. Amžiams bėgant Oslas kelis kartus keitė pavadinimą - Kristianija, paskui vėl Oslas. 1925 m. miestas grįžo prie autentiško pavadinimo Oslas. Miestas įsikūręs nuostabioje vietoje: vasarą galima maudyti Oslo fiorde, o žiemą- slidinėti puikiai įrengtose trasose. Oslo centre daug muziejų ir galerijų., parkų, jame puikuojasi Karalių rūmai - visa tai pasiekiama pėsčiomis. Oslo uostą saugo XIV a. pilis. Vasarą smagu sustoti krantinėse įsikūrusiose lauko kavinėse. Dauguma svarbiausių lankytinų vietų telkiasi Oslo vakarinėje dalyje. Istoriniu požiūriu ši miesto dalis gana nauja, bet ji tapo sostinės centru, kai XIX a. II pusėje čia buvo baigti statyti Karalių rūmai ir nutiesta Karlo Johano gatvė. Judri buvusi prieplauka Aker Brygge traukia lankytojus parduotuvėmis, galerijomis ir teatrais. Eidami Karlo Johano gatve, kuri pavadinta XIX a. valdžiusio Norvegijos ir Švedijos karaliaus vardu, pasigrožėsime neoklasicizmo stiliaus pastatais. Įspūdingiausi viršutinėje gatvės dalyje: Parlamento rūmai (Stortinget) ir Karalių rūmai (Slottet). Karalių rūmai iškilę virš miesto pastatų. Įžengės į Švedijos ir Norvegijos sostą 1818 m. Karalius Karlas Johanas nusprendė pastatyti karalių rezidenciją Osle. Rūmai buvo baigti tik 1848 m. kai karalius Johanas jau buvo miręs. Didelėmis iškilmėmis rūmus atidarė Oskaras I. Šie didingi pastatai iki 1905 m., kai Norvegija tapo nepriklausoma valstybe, nebuvo nuolatinė karaliaus rezidencija. Tik XX a. buvo atnaujinti ir restauruoti. Rūmuose saugoma puiki meno kolekcija. Turistai gali lankyti rūmus nuo liepos pabaigos iki rugpjūčio vidurio. Priešais rūmus puikuojasi karlo Johano skulptūra. Kitos gatvės įžymybės: universitetas, pastatytas 1852 m. Viso pasaulio politikai ir visuomenės atstovai lanko aulą. Iki 1990 m. joje buvo teikiamos Nobelio taikos premijos, vėliau ceremonija perkelta į Oslo rotušę (Radhuset). Rotušės pastatas buvo pastatytas 1950 m. minint 900 metų miesto jubiliejų. Sunkiai Oslo gyventojai priprato prie tokio modernaus rudų plytų pastato, nors jame yra puošni ceremonijų salė, kasmet gruodį sutraukianti į Nobelio premijos apdovanojimus. Pats Nobelio taikos centras, įsikūręs senojoje Oslo geležinkelio stotyje netoli Rotušės nėra tradicinis muziejus. Jo misija - supažindinti su Nobelio taikos premijos laureatų praeities ir dabarties darbais bei sukurti erdvę diskusijoms karo, taikos ir konfliktų sprendimo temomis. Centro programą sudaro įvairios paskaitos, parodos ir seminarai su dokumentų baze, knygynu ir poilsio zona. Nacionalinis teatras - neatsitiktinai norvegų dramaturgo Henriko Ibseno pjesė buvo įtraukta į Nacionalinio teatro atidarymo programą 1899 m. Moderniosios dramos tėvu vadinamas Henrikas Ibsenas (1828-1906) yra žymiausias norvegų rašytojas. Jis paliko daugybę dramų, kurios sukėlė moderniojo teatro revoliuciją ir vis dar yra statomos visame pasaulyje. Tarp jų "Peras Giuntas", kuriai muziką sukūrė Edvardas Griegas. Ibsenas buvo Norvegų teatro direktorius, bet šiam bankrutavus, išvyko į užsienį. Ten per 30 metų ir parašė daugybę dramų, kuriose pagrindinį dėmesį skyrė socialiniams klausimams. Baroko stiliaus teatro pastatą projektavo H. Bullis, kurio stilius buvo būdingas teatrams visoje XIX a. Europoje. , Studentų parkas, čiuožykla (žiemą).Pagrindinėje gatvėje gausu prekybos centrų ir specializuotų parduotuvių. Gatvė taip pat yra iškilmingų įvykių ir valstybės vizitų vieta. Svarbiausia diena yra gegužės 17-oji, Norvegijos nacionalinė šventė, kai tūkstančiai vaikų, lydimi muzikantų, žygiuoja iki Karališkųjų rūmų, kur juos pasveikina karališkoji šeima. Laisvu laiku galima aplankyti Istorinį muziejų arba Nacionalinę galeriją. Taip pat didžiausias Europoje po atviru dangumi yra Norvegijos liaudies muziejus. Du geriausiai pasaulyje išsilaikiusius IX a. vikingų laivus galima pamatyti Vikingų laivų muziejuje.

Ugnis Oslą niokojo keletą kartų, smarkiausiai 1624 m. kai buvo sunaikintas beveik visas miestas. Karalius Kristijonas IV nusprendė pastatyti naują miestą ir pavadinti jį Kristianija. Miesto plėtra prasidėjo Akershuso pilies (XIII a.) papėdėje. Jau 700 metų pilis (Akershus Slott) saugo ir gina Oslą nuo bet kokių mėginimų įsiveržti iš jūros pusės. Pilies reikšmė išaugo, kai ji atlaikė Švedijos apgultį 1716 m. Šiandien čia įsikūręs muziejus ir gynybiniai įrenginiai. Čia vyksta svarbiausios oficialios ceremonijos. Ši teritorija vadinama Kvadraturenu (Kvadratas) - jos gatvės išsidėsčiusios kvadrato forma. Nors išliko tik keli autentiški pastatai, Kvadraturenas vis dar išsiskiria savo autentiška istorine architektūra. Čia daug vaizdingų vietų ir tradicinių užeigų. Nuo pylimo atsiveria puikus vaizdas į Oslą.

Oslo katedra (Oslo Domkirke) yra svarbiausia Oslo vyskupijos bažnyčia. Ji buvo pradėta statyti XVII a. , interjeras baigtas XVIII a., restauruota XIX a., kai bažnyčia atgavo savo barokinį stilių. Katedrą puošia puikūs vitražai, bronzinės durys ir paskutinės vakarienės sidabro skulptūra. Moderniai ištapytos Biblinėmis scenomis lubos. Katedroje telpa 900 tikinčiųjų. Joje vyksta ir sosto paveldėjimo bei karališkosios vestuvių iškilmės. Nakvynė viešbutyje Osle.

3 DIENA Pusryčiai. Išvykstame į Vakarų Norvegijos sostinę Bergeną. Šalies vakaruose nuo Stavangerio iki Kritiansundo driekiasi ilgas ir siauras Šiaurės jūros skalaujamas Vestlandeto regionas. Tai fiordų kraštas - gilūs mėlyno ir žalio vandens ruožai iš salomis nusėtos pakrantės skverbiasi toli į žemyną, išraižydami nuostabaus grožio kalnus. Fiordų ir jūros pakrantėje yra daug kaimelių, kuriuos jungia keltai, tuneliai ir statūs vingiuoti keliai. Bergenas vadinamas "fiordų vartais". Sognefjordeno apylinkėse rasime nuostabių senovinių medinių bažnyčių, tarp jų Urneso bei Borgundo šventoves. Kelionė Numedalio slėniu. Kylame į kalnus, sustojame aukštikalnėse, kur vyrauja tundrinė augmenija. Nuo kalnų leidžiamės įspūdingais serpentinais. Toliau keliaujame palei Eid fiordą. Sustojame prie Voringo ir plačiausio Norvegijoje Tvindes krioklių. Atvykstame į Bergeną. Miesto teisę 1070 m. Bergenui suteikė karalius Olafas Kyrė (Kyrre). Tuo metu Bergenas buvo didžiausias šalies miestas ir Norgesveldeto regiono, kuriam priklausė Islandija, Grenlandija ir kai kurios Švedijos dalys, sostinė. XV a. Bergenas tapo laivybos centru. Ekskursija po senamiestį: žuvų turgus, Brygenas- didžiausias Šiaurės Europoje viduramžių medinių pastatų kvartalas, dar vadinamas Tyskebryggenu (Vokiečių krantine), nes visus 400 metų iki XVIII a. čia buvo Hansos prekybinis centras. Dar gerokai prieš Hasnos laikus čia buvo prekiaujama žuvimi. Amžiams bėgant į uostą savo fasadus atgręžė viduramžių namai su nuožulniais dvišlaičiais stogais, kurių tik dešimt liko po gaisrų. Pagal galimybes lankome "Senasis Bergenas" - muziejų po atviru dangumi, įkurtą 1949 m. kadaise aristokratų apgyvendintoje Sandvikeno vietovėje. Oficiali Norvegijos karaliaus rezidencija Begene yra Fjosangeryje stovintis Gamlehaugenas. Troldhaugenas - kadaise Edvardo Griego ir jo žmonos Ninos namai - įsikūręs vaizdingame ežero kyšulyje. Legenda byloja, kad šią vietą mėgdavę troliai, todėl ir pavadinta Trolhaugenu. Čia Griegu pora praleido 22 metus, iki žymiausio Norvegų kompozitoriaus, pianisto ir dirigento Edvardo Griego mirties 1907 m. Čia įrengtas muziejus ir nedidelė koncertų salė, o į ežerą žvelgiančioje oloje palaidoti abu. Keliamės funikulieriumi į apžvalgos aikštelę (pagal pageidavimą), iš kurios atsiveria nuostabus vaizdas į Bergeną ir fiordą. Nakvynė viešbutyje Bergene.

4 DIENA Pusryčiai. Išvykstame iš Bergeno. Kelionė palei ilgiausią, giliausią ir gražiausią pasaulyje Sognes fiordą. Sognefjordenas - ilgiausias Norvegijos fjordas nusidriekęs 206 km nuo salyno vakaruose iki Skjoldeno miestelio rytuose. Keliamės keltu iš Oppedall į Lavik link Jostedalio ledyno. Sustojame Jostedalio ledyno nacionaliniame parke. Pėsčiomis keliaujame ypač įspūdingu keliu prie amžinojo ledyno, gėrimės nepaprastu jo grožiu. Pagal galimybes lankome Borgundą. Medinė Borgundo bažnytėlė Laerdalyje yra vienintelė viduramžių stilių išlaikiusi tokio tipo šventovė. Apaštalui šv. Andriejui skirti maldos namai datuojami apie 1150 m. Visa jų konstrukcija medinė. Bažnyčios vidus labai paprastas: čia nėra klauptų ar dekoracijų, vidų apšviečia tik dvi nedidelės angos lubose. Išorė gausiai puošta raižiniais, sakykla datuojama XVI a. Kiek toliau stūkso varpinė, kurioje kabo viduramžių varpas. Kita medinė viduramžių bažnyčia yra Urnese (Urnes Stavkirke) - yra pati seniausia. 1130 m. statyta bažnyčia yra rekonstruota iš tų pačių sijų, kurios buvo naudojamos statant ankščiau čia stovėjusią bažnyčią XI a. Šventovė garsėja šiauriniais vartais, kurių raižiniai vaizduoja gyvūnų ir gyvačių kovą, simbolizuojančią gėrio ir blogio konfliktą. Tokia ornamentika vadinama "Urneso stiliumi". Lusterio rajone yra gražiausia Sognes akmeninė bažnyčia, vadinama Dale Kirke (1250 m.). Nakvyne kempingo kotedžuose arba viešbutyje.

5 DIENA Pusryčiai. Plaukiame laivu viename iš siauriausių ir gražiausių Norvegijos fiordų - Geirangerio fiordu. 16 km ilgio Geirangerfjordenas yra tarsi visų Norvegijos fjordų fjordas. Smaragdinis vanduo juosia kalnų kaimeliais nusėtus šlaitus ir rangosi Geirangerio gyvenvietės link. Kelionė iš Geirangerio į šiaurę veda Auksinio kelio ruožas iki Eidsdalio kaimelio, dar vadinamas vaizdinguoju Erelių keliu. Persikeliame keltu per Nurdalio fiordą iš Eidsdalio į Lingę. Toliau kelionę tęsiame sustodami kalnų panoraminėse aikštelėse. Kelionė link nakvynės vietos. Nakvynė kempingo kotedžuose arba viešbutyje.

6 DIENA Atvykstame į Trondheimą. Pasak sagų autoriaus Snorės, 997 m. karalius Olafas Trygvasonas nutarė prie Nidelvos upės žiočių įkurti miestą. Trondheimo miestas tuo metu vadinosi Nidaru (Nidaros), kurį laiką buvo Norvegijos sostinė. 1031 m. kanonizavus karalių Olafą Haraldsoną, piligrimai ėmė plūsti prie jo kapo, kurio vietoje iškilo Nidaro katedra. XVII a. ugnis ir karai sunaikino didelę viduramžių miesto dalį, todėl miestas buvo atkurtas vėliau ir gatvės išdėstytos kvadrato forma. Kristaus bažnyčios (Kristkirken) vietoje, kur kadaise buvo šv. Olafo kapavietė apie 1320 m. pastatyta archaiškiausia romaninė ir gotikinė Nidaro katerdos dalis (Nidarosdomen). Ši šventovė yra didžiausias Norvegijos viduramžių statinys - 102 m ilgio ir 50 m pločio. Metams bėgant bažnyčią niokojo gaisrai. Prieš rekonstrukciją XIX a. iš pastato buvo likę tik griuvėsiai. Šiuo metu katedra visiškai rekonstruota. Vienoje jos koplyčių saugomos karališkosios brangenybės, tarp jų karaliaus ir karalienės bei princo karūnos. Viduramžiais dėl čia plūstančių piligrimų Trondheimas pavadintas Šiaurės Jeruzale. Aplankome garsiąją Nidaros katedrą- šiauriausią Europos piligrimų lankomą vietą, kur buvo karūnuotas ir palaidotas šventasis norvegų karalius Olafas, o šalia jo buvo saugomos brangios relikvijos iš Šventos Žemės. Senamiestis, mediniai karališkieji rūmai, turgaus krantinė. Arkivyskupų rūmai buvo pastatyti priėmus Norvegijai krikščionybę XII-XIII a. Vėliau čia įsikūrė karinė bazė. Netoli katedros yra Trondheimo meno muziejus. Vienintelė po reformacijos išlikus yra Mūsų Mergelės bažnyčia (Var Frue Kirke) pastatyta XII a., buvo kelis kartus išplėsta, bokštas pastatytas tik XVIII a. o altoriaus statula atgabenta iš Nidaro katedros. Verslas ir prekyba nuo seno telkėsi Nidelvos upės žiočių pakrantės sandėliuose ir prieplaukose. Dabar restauruoti krantinės pastatai - spalvingi Bryggeno namai supa abi upės pakrantes. Seniausia iš išlikusių prieplaukų datuojama 1700 m. Karališkoji rezidencija, vadinama Stiftsgarden yra vieni įspūdingiausių Trondheimo medinių rūmų, pastatyti 1778 m. Rokokinis pastatas turi ir baroko detalių. Pirmoji rūmų savininkė buvo našlė Cecilie, kuri turėjo ryšių su Kopenhagos karališkuoju dvaru. Siekdama tapti Trondheimo pirmąja ponia, nutarė pasistatyti didžiulius rūmus. Pastate yra net 64 kambariai. Rūmus 1800 m. įsigijo vyriausybė ir įsteigė vyskupijos prefekto Stiftsamtmannen rezidenciją. 1906 m. ji tapo karališkąja rezidencija. Jūreivystės muziejus įsikūręs XVIII a. buvusiame kalėjimo pastate. Bakklandet - į rytus nuo Nidelvos upės vingiuoja XVII a. siaurų gatvelių kvartalas. Iš pradžių ši teritorija priklausė moterų vienuolynui. Kvartalą galima pasiekti senamiesčio tiltu (Gamle Bybro), kuris 1861 m. buvo papuoštas raižytais vartais. Aukščiau matosi Kristianseno tvirtovė. Laisvas laikas mieste. Nakvynė viešbutyje Trondheime.

7 DIENA Pusryčiai. Keliaujame atgal iki Alesundo. Kelias veda per Kristiansundą. Užkopus ant akmenų piramidės, sukrautos Kirkelandeto saloje, atsiveria nuostabus Kristiansundo salų vaizdas. Nuo atviros jūros apsaugotas, visada laivų pilnas uostas davė pradžią pakrantės gyvenvietei anuomet vadinamai Fosna. XVIII a. gavusi miesto teises, ji buvo pervadinta Kristiandundu. XIX a. miestas tapo vienu didžiausiu sūdytų džiovintų menkių eksportuotoju. Kadaise patekti į miestą buvo glaima tik laivu, dabar nutiesti keliai, jungiantys su žemynu. Tingvollio bažnyčia, dar vadinama Nordmores katedra, datuojama 1200 m. Joje yra dailus altoriaus paveikslas, o sienos išraižytos runų įrašais. Kitas miestas Molde vadinams "rožių miestu" dėl vešlios augalijos ir rožių sodų. Posakis "Moldės panorama" vartojamas norint apibūdinti kraštovaizdį, ka giedrą dieną galima pamatyti 87 snieguotas viršūnes. Prie Andalsneso vingiuoja Trolių kelias, kuriame yra 11 staigių posūkių. Atvyktame į Akesundą. Miestas plyti keliose salose, kurias tarpusavyje jungia tiltai. Nors miestas gavo teises tik XIX a. šiandien yra svarbus žvejybos uostas. Į pietvakarius nuo Alesundo plyti Rundės sala kurioje lizdus suka milijonai jūrų paukščių. Čia veisiasi 100 000 pufinų ir 50 000 tripirščiš kirų porų, galima pamatyti ir retąjį šiaurinį padūkėlį. Nakvynė viešbutyje Alesunde.

8 DIENA Pusryčiai. Skrydis: Alesundas - Vilnius.

Kelionės kaina: ~820 Eur + skrydis nuo 200 Eur

Į kelionės kainą įskaičiuota

Lėktuvo bilietai;
Kelionė patogiu mikroautobusu;
7 nakvynės kempingu kotedžuose arba turistinės klasės viešbučiuose (su pusryčiais);
Kelionės vadovo paslaugos;
Ekskursinė programa;
Kelionės dokumentų sutvarkymas.

Į kelionės kainą neįskaičiuoti:

Bilietai į mokamus turistinius objektus ir plaukimus fjordais. Viso lankomiems objektams ir keltams turėti apie 80 EUR

Pastaba : kelionei reikalingas asmens dokumentas: asmens tapatybės kortelė arba pasas, kurio galiojimas ne mažiaus kaip 6 mėn. Dėl valiuotos svyravimų kelionės kaina gali nežymiai keistis, kaina paskaičiuota, kai 1 Eur = 8,4 NOK