ISPANIJA
Šv. Teresės Avilietės keliais.
Piligriminė kelionė su dvasiniu vadovu.
Straipsnis: “Bažnyčios Mokytoja, sutikusi Šv. Dvasią ir tarp puodų”
Jūratė Micevičiūtė. Rubrikose: www/bernardinai.lt / Religija/ Komentarai ir pokalbiai / 2014.10.15
Spalio 15 d. Katalikų Bažnyčia mini šv. Jėzaus Teresės mirties dieną. Ji daug kam pažįstama kaip Teresė Avilietė, o pas mus dar vadinama ir Didžiąja Terese, atskiriant ją nuo šv. Teresėlės iš Lisjė, prisiėmusios steigėjos vardą dviem šimtais metų vėliau). Garsiausios visų laikų ispanės jubiliejus Ispanijoje švenčiamas su stebinamu užmoju: inauguruojamos dešimtys parodų, muziejų, teatralizuotų turistinių maršrutų ir kitokių renginių. Daugiausia renginių organizuojama 17-oje miestų, kur ji pati įsteigė Basųjų Karmeličių bendruomenes, ir kuriuos sujungė šiai progai paruošti ir nužymėti piligrimų keliai – iniciatyvos „Teresės pėdsakai“ dalis. Lankytojų – šimtai, o kiek jų dar susirinks kitais metais, kai į Avilą žada atvykti pats popiežius? Kyla pagrįstas klausimas: kuo svarbus jos mokymas? Ir konkrečiau: ką gali mums, XXI amžiaus lietuviams pasakyti prieš pusę tūkstantmečio gyvenusi ispanė? Griežtos klauzūros vienuolė – kasdienybės rūpesčiuose besisukančiam pasauliečiui?
Šv. Jėzaus Teresė nekūrė mokyklų ir universitetų, negydė ligonių, nesakė pamokslų, nebuvo misionierė, o jos raštus Inkvizicija laikė po raktu ne vieną dešimtmetį, nors jau 1614 metais ji buvo paskelbta palaimintąja, 1622 metais šventąja, o 1970 metais – Bažnyčios Mokytoja. Žinoma, jos mokymo svarbą liudija jau vien tai, kad mūsų dienomis net 12 tūkstančių moterų 90-yje pasaulio šalių jį įgyvendina visu griežtumu, tai yra, gyvena ir meldžiasi visam gyvenimui užsidariusios griežtos klauzūros vienuolynuose1. Jos raštai svarbūs ir teologams, juk ji – Bažnyčios Mokytoja, nuostabiai atskleidusi Jėzaus Žmogystės svarbą apmąstomajai maldai (kaip lietuviškai turėtų vadintis meditacija) ir Švč. Trejybės buvimo žmogaus sieloje slėpinį. Tačiau kuo ji patraukia šimtus pasauliečių, jau šiandien plūstančių į „17 Teresės miestų“? Skaityti daugiau…
Pietvakarinėje Europos dalyje besidriekianti Ispanija užima didžiąją dalį Pirėnų pusiasalio. Ispanija - trečioji pagal dydį Europos šalis, kuriai priklauso dvi salų grupės: Kanarų salos Atlanto vandenyne ir Balerų salos Viduržemio jūroje bei dvi nedidelės teritorijos Šiaurės Afrikoje. Labiausiai į pietus nutolusį Ispanijos tašką skiria sąsiauris, todėl Ispanija yra tiltas tarp žemynų. Ispanijos sienos sausumoje ribojasi su Prancūzija, Andora, Portugalija ir Gibraltaru (Britų teritorija Pietų pakrantėje). Gibraltaro sąsiaurio plotis tik 13 km. Ispanijoje yra 46 mln. gyventojų. Joje kasmet tiek pat apsilanko turistų. Šalies plotas 504 780 kv. km. Didžiausi Ispanijos miestai: Madridas, Barselona ir Valensija. Centrinį plokščiakalnį drėkina Duero, Tacho ir Guadianos upės. Oficialiai Ispanija skirstoma į 17 nepriklausomų regionų, vadinamų comunidades autonomas. Nedaug šalių turi tiek lobių, kaip Ispanija: joje daug vešlių miškų, laukinių kalnų viršūnių, judrių miestų, kuriuose apstu didingų meno ir architektūros kūrinių bei nesibaigiantis ramių paplūdimio kurortų ruožas. Pirėnų kalnais atskirta nuo likusios Europos dalies, Ispanija driekiasi į pietus iki pat Šiaurės Afrikos kranto. Jos krantus skalauja Atlanto vandenynas ir Viduržemio jūra. Ispanijos klimatas ir kraštovaizdis įvairuoja nuo snieguotų Pirėnų viršukalnių, žaliuojančių Galisijos pievų ir Valensijos apelsinų giraičių iki Almerijos dykumos. Madridas - aukščiausiai virš jūros lygio esanti sostinė Europoje, o Ispanija - kalnuočiausia šalis po Šveicarijos ir Austrijos. Senovėje Ispanija buvo patraukli užkariautojams - finikiečiams, romėnams ir kitiems. Viduramžiais nemažą Ispanijos dalį valdė VIII a. iš Šiaurės Afrikos atvykę maurai. Tik XV a. Ispaniją galutinai atsikariauja krikščionys ir ji yra suvienijama. Nors ne vienas valdovas bandė Ispanijai primesti vieningą kultūrą, joje visada išliko kultūrinė įvairovė. Keletas regionų išsaugojo stiprų nepriklausomą identitetą. Daugelis baskų ir ypač katalonų nelaiko savęs ispanais. Šios kelionės metu lankysime skirtingus Ispanijos regionus ir susipažinsime su jų ypatumais.
Jaunos krikščioniškos karalystės šiaurėje - Leonas, Kastilija, Navara, Aragonas ir Katalonija - XI a. palaipsniui plėtėsi į pietus, krikščionybės vardu siekdamos atgauti maurų užimtą teritoriją. 1085 m. užėmus Toledą, kovos virto šventuoju karu. Karingi Šiaurės Afrikos musulmonai almoravidai ir almohadai vieningai atėjo į pagalbą maurams ir XII a. užėmė Al Andalus. Bet krikščionių valdos plėtėsi į pietus ir netrukus maurai valdė tik Granadą. Ispanijos architektūroje visada atsispindėjo kitų kultūrų - Šiaurės Afrikos maurų stiliaus, Prancūzijos romaniškojo stiliaus ir gotikos bei itališkojo renesanso įtaka. Tačiau kiekvienas stilius įgijo grynai ispaniškų bruožų - netikėtų ir stiprių kontrastų. Architektūros stiliai nevienodi skirtinguose regionuose, kurie atspindi Ispanijos susiskaldymą dar prieš suvienijimą. Nuo maurų laikų būdingas viešųjų pastatų bruožas - arkadų apsuptas vidinis kiemas. Mudeharai - musulmonai, pasilikę krikščionių užimtose teritorijose, sukūrė savitą architektūros stilių, išsiskiriantį plytų, gipso ir keramikos ornamentais. Vienus dailiausių mudeharų pastatų galima pamatyti Aragone, Zaragozoje.
Izabelė Kastilietė ir Fernandas Aragonietis, susituokę 1469 m. padėjo pamatus ispanų tautinei valstybei. 1512 m. prisijungus Navarai, Ispanija buvo galutinai suvienyta. Suvieniję savo žemes, vadinamieji katalikų monarchai užkariavo paskutinę maurų karalystė - Granadą. Katalikų kova prieš kitatikius tęsėsi inkvizicijos pavidalu. Ne tik musulmonai, bet ir žydai buvo verčiami atsiversti į krikščionybę arba išvykti iš Ispanijos. Nors dėl inkvizicijos Ispanija pagarsėjo kaip netolerantiška valstybė, tačiau jos menas ir architektūra klestėjo, o Kolumbas tuo metu atrado Naująjį Pasaulį. Katalikų monarchai finansavo pirmąją drąsią Kolumbo kelionę iš dalies, kad tikėjosi turtų, bet ir siekdami atversti pagonis. 1492 m. Kolumbas atvyko į Bahamų salas, konkistadorai pradėjo keliones į Centrinę ir Pietų Ameriką: užkariavo Meksiką (1519 m.), Peru (1532 m.), Čilę (1541 m.). Iš už Atlanto į Ispaniją plūdo auksas ir sidabras. Karolis I ir jo sūnus Pilypas II dalį šių turtų išleido kovodami su protestantizmu Europoje ir šventajam karui su turkais. Ispanijos aukso amžius - tai dailininkų ir rašytojų didžių kūrybinių pasiekimų metas: El Greco, Velazquezas, Cervantesas, Lope de Vega, Calderonas ir kiti. Karas dėl valdžios XVIII a. baigėsi Burbonų, pavertusių Ispaniją centralizuota valstybe, triumfu. Prancūzijos revoliucijos pavyzdžiui, Ispanijoje kyla pilietinis karas. 1873 m. pirmoji Ispanijos respublika gyvavo tik metus ir turėjo 4 prezidentus. Kubos nepriklausomybės kare ispanai prarado 50 000 karių. 1931 m. antroji respublika gyvuoja du metus. 1936 m. generolai nacionalistai sukilo prieš vyriausybę, prasidėjo kitas pilietinis karas, kuris baigėsi generolo Franco pergale ir daugumos respublikonų mirties bausme. Iki 1975 m. Franco mirties Ispanija lieka izoliuota diktatūrine valstybe. 1977 m. įvyksta pirmieji laisvi rinkimai. Dabartinis burbonų dinastijos karalius Karlosas I yra konstitucinis monarchas, gerbiamas dėl demokratijos palaikymo.
Kelionės programa:
1 DIENA. Vilnius – Madridas.
Skrydis: Vilnius – Madridas. (Priklausomai nuo skrydžio laiko, jeigu atskrendame ryte, lankysime Madridą. Jeigu skrydis vakarinis - Madrido lankymas nusikelia į paskutinę dieną). Keliaujame į Madridą - Ispanijos sostinę, esančią šalies centre prie Mansanareso upės, kuriame daugiau nei trys milijonai gyventojų. Iš čia atsišakoja visų kelių tinklas. Kadangi miestas toli nuo jūros ir 660 m aukštyje, tai jame šaltos žiemos ir karštos vasaros. Madridas vilioja turistus savo pasaulinio garso meno galerijomis, karališkaisiais rūmais, didingomis aikštėmis. Pagrindinė miesto aikštė Plaza Mayor suprojektuota senajame Madride XVII a. Aikštė puikiai atspindi teatrališką Kastilijos dvasią. Čia vykdavo bulių kovos, inkvizicijų teismai ir egzekucijos. Visa tai stebėdavo minios žmonių, o dažnai karalius ir karalienė. Pirmasis didelio masto viešas renginys buvo Madrido globėjo šv. Izidoriaus beatifikacija 1621 m. Gražiausia arkadinės konstrukcijos dalis - Casa de la Panaderia (kepykla), kurios fasadą puošia alegoriniai piešiniai. Aikštės viduryje stovi Pilypo III statula, kuris užsakė šios aikštės statybą. Jo tėvas, Pilypas II pasirinko Madridą 1561 m. savo sostine, kuris tuo metu buvo nereikšmingas Kastilijos miestas. Senųjų arabų tvirtovės vietoje XV a. jau buvo pastatyti gotikiniai rūmai, kuriems sudegus 1734 m. buvo pastatyti dabartiniai Burbonų karališkieji rūmai Palacio Real. XVI a. Madridas buvo vadinamas "madrid de los Austrias" pagal valdančiąją Habsburgų dinastiją. XVII a. pastatyta Puerta del Sol ("Saulės vartai") tapo ne tik Madrido bet ir visos Ispanijos dvasiniu ir geografiniu centru. Ši Pusmėnulio formos aikštė kunkuliuoja gyvenimu. Nors laikrodžio bokšto rūsyje Franko režimo laikotarpiu kankinosi jo priešininkai. Dabar pastate įsikūrusi regiono vyriausybė. Aikštės kampe - Madrido simbolis - lokys, siekiantis madrono vaisių.
Lankome žymiąją Gran Via gatvę, Ispanijos, Sibelės, Atradimų aikštes. Apžiūrite didingą XVIIa. senamiesčio centrinę aikštę, kurioje vykdavo inkvizicijos teismai ir egzekucijos, Saulės vartų aikštę, Prado alėją, kurioje gausu muziejų ir meno galerijų. Aplankote *Prado muziejų - vieną didžiausių pasaulyje meno galerijų su įspūdingomis A. Velaskeso ir F. Gojos kūrinių kolekcijomis. Esant galimybei, Madride aplankome *Karalių rūmus, kuriuos pastatė pirmieji Burbonų dinastijos valdovai, įsikūrę Madrido senamiestyje. Šalia rūmų - naujoj katedra Catedral de la Almudena, skirta miesto globėjui ir pastatyta XIX a. Neogotikinis fasadas dera su Karališkaisiais rūmais. Kriptoje yra XVI a. Virgen de la Almudena (Almudenos Mergelės Marijos) statula. Pirmos karališkos jungtuvės čia įvyko 2004 m. kai susituokė princas Felipė su Letizia Ortiz. Didelis parkas Campo del Moro (Mauro laukas) kyla Manzanares upės krantu. Gran Via - pagrindinė Madrido eismo arterija, kurios statyba truko kelis dešimtmečius, užbaigta 1910 m. Čia daug parduotuvių ir įdomių XX a. pastatų. XVIII a. pabaigoje, prieš atsirandant Burbonų Madrido muziejams ir prabangiems viešbučiams, buvo nutiesta paseo del Prado alėja, vėliau tapusi madinga pasivaikščiojimų vieta. Šiandien čia žymiausios meno galerijos: Museo del Prado (su didžiausia pasaulyje XII-XIX a. Ispanijos tapybos kolekcija) ir Museo Thyssen-Bornemisza (barono Heinricho Thessen-Bornemiszos ir jo sūnaus kolekcija, nuo italų ir flamandų primityvistų iki XX a. ekspresionizmo ir popmeno) . Tarp didingų Karolio III valdymo laikotarpio monumentų čia rasime Puerta de Alcala (granitiniai miesto vartai), Fuente de Neptuno (Neptūno fontanas), Fuente de Cibeles (Cibelės fontanas), stovintys judrių kelio žiedų viduryje. Karališkoji šv. Jeronimo bažnyčia (priklausė jeronimiečių vienuolynui) pastatyta XVI a. karalienei Izabelei, tapo Retiro rūmų dalimi XVII a. Jeronimos rajone esantis Retiro parkas pavadintas kadaise čia stovėjusių Pilypo IV rūmų vardu. Retiro parkas atviras miestiečiams jau nuo XIX a. ir tebėra viena populiariausių Madrido laisvalaikio vietų. Parke yra ežeras, neoklasikiniai Velazquez rūmai ir XIX a. Krikštolo rūmai. Į pietus nuo Prado muziejaus yra Karališkasis botanikos sodas XVIII a. Pirmoji Madrido geležinkelio stotis Esacion de Atocha pradėjo veikti 1851 m. Ties Plaza de Espana susikerta vienos judriausių sostinės gatvių. Kažkada čia stovėjo kareivinės, bet sparčiai besiplečiant Madridui, ši vieta tapo vieša erdve. Didingi pastatai iškilo Franko valdymo metu. Torre de Madrid (vadinamas "žirafa") pastatytas 1957 m. kurį laiką buvo aukščiausias betono statinys pasaulyje. Gražiausias yra aikštės vidurys, kuriame obeliskas su rašytojo Cervanteso statula, o žemiau jos joja Don Kichotas ir Sanča Pansa. Šalia Don Kichoto - jo mylimoji Dulsinėja.
Pravažiuosime pagrindiniu sostinės prospektu, palei kurį yra išsidėsčiusios svarbiausios miesto aikštės ir vadinamasis Auksinis meno trikampis. Nuo Karalių Rūmų pėsčiomis praeisime seniausiomis Madrido aikštėmis, aplankysime Teresės lankytas vietas. Po ekskursijos važiuosime į Toledą. Tai vienas Ispanijos regionų - Kastilija. Kaip rodo pavadinimas (isp. castillo reikškia "pilis"), čia tikrai nestinga pilių. Dauguma jų pastatytos IX-XII a. kai šiame regione vyko kovos tarp krikščionių ir maurų. Buvusi vestgotiškosios Ispanijos sostinė Toledas - nuostabus muziejų miestas. Jo turtingą architektūros ir meno paveldą suformavo musulmoniškosios, krikščioniškosios ir žydų kultūrų bei viduramžių ir renesanso idėjų sąveika. Nakvynė Madride arba Tolede.
2 DIENA. Toledas.
Pusryčiai. Iš ryto aprodysime Tolede esančias su šv. Terese susijusias vietas. Tai – jos senelio, atsivertusio žydo Chuano Sančeso Tolediečio miestas, trijų tradicijų – krikščioniškosios, musulmoniškosios ir žydiškosios – lydinys, kur susikūrė garsioji Toledo vertėjų mokykla: jos dėka tapo prieinami iš arabų kalbos išversti Aristotrelio ir kitų Antikos mąstytojų darbai, padarę lemiamą įtaką Europos kultūrai. Dėl bažnyčių ir vienuolynų gausos Toledas vadintas antrąja Roma, jo Katedra išlaikė svarbiausios Ispanijos bažnyčios statusą iki XX a. pabaigos. Čia dirbo paslaptingasis dailininkas El Grekas. Teresė ypatingai mylėjo šį miestą, kur jautėsi sveikesnė nei kitur, ir kur pradėjo rašyti svarbiausią savo veikalą, „Vidinės pilies buveines“.
Toliau keliaujame po Toledą – istorinę Ispanijos sostinę, puikiai išsaugojusią viduramžių dvasią, kultūrą ir architektūrą. Istorinis miesto centras išsidėstęs ant kalvos virš Tagus upės. Puerta Vieja de Bisagra - vieninteliai miesto vartai, išlaikę originalią X a. karinę architektūrą. Kai 1085 m. Alfonsas VI užėmė Toledą, jis kartu su EL Sidu įžygiavo pro šiuos vartus. Milžiniškų bokštų viršuje yra arabiškas sargo būstas. Už miesto sienų - turtingos jo praeities palikimas. Alcazar pilis - Karolio V rūmai, buvusi romėnų, vėliau vestgotų tvirtovė. Dabar čia kariuomenės muziejus. Vestgotai Tolede turėjo savo sostinę VI a. Mieste išliko kelios vestgotų statytos bažnyčios. Žymiausias miesto monumentas - Toledo katedra. Jos didybė atspindi Ispanijos bažnyčios širdies ir visos Ispanijos primo buveinės, istoriją. Nuo vestgotų laikų čia tebelaikomos mozarabiškos šv. Mišios. Dabartinė katedra buvo pastatyta VII a. bažnyčios vietoje. Statyba prasidėjo 1229 m. ir truko net tris šimtmečius. Todėl katedros stiliai įvairūs: nuo prancūziškos gotikos iki ispaniško plateresko. Katedros viduje išsiskiria Narciso Tome sukurtas barokinis altorius iš marmuro, jaspio ir bronzos. Kapitulos salėje vienintelės tokios spalvingos mudecharų stiliaus lubos mieste. Didžiojo altoriaus retabulas vaizduoja Kristaus gyvenimo scenas. Mediniai choro drožiniai vaizduoja Granados žlugimą. Mozarabų koplyčioje gražios renesansinės geležinės grotelės. Bažnyčios lobyne saugoma XVI a. gotikinė monstrancija iš sidabro ir aukso. Per Devintines ji nešama Toledo gatvėmis. Zakristijoje puiki paveikslų kolekcija, tarp jų Titiano, Van Dycko, Goyos ir EL Greco darbai.
Viduramžiais Tolede persipynė krikščionių, musulmonų ir žydų kultūros. Kitas muziejus įsikūręs buvusioje XVI a. ligoninėje Museo de Santa Cruz, kuriame vertinga viduramžių meno kolekcija, o taip pat ir El Greco darbų. Kretoje gimęs El Greco (isp. "graikas") į Toledą atvyko 1577 m. nutapyti altoriaus Santo Domingo vienuolyne. Sužavėtas miesto, jis čia pasiliko ir kūrė religinius portretus bei altorių paveikslus kitoms bažnyčioms. Čia menininkas ir mirė 1614 m. Iglesia de Santo Tome labiausiai vilioja dėl čia esančio El Greko šedevro "Orgaz grafo laidotuvės". Grafas apmokėjo didžiąją dalį šios bažnyčios statybų XIV a. Paveiksle vaizduojami stebuklingai grafo laidotuvėse pasirodę šv. Augustinas ir šv. Steponas, imantys grafo kūną į dangų. Paveikslas niekada nebuvo pajudintas iš vietos ar restauruotas, bet jo ryškių ir tamsių spalvų preišprieša yra tiesiog stulbinanti. Manoma, kad paveiksle dailininkas pavaizdavo save ir savo sūnų. Pati bažnyčia yra mudeharų architektūros pavyzdys su XI a. bokštu. Toliau keliaujant San Tome gatve atsidursime buvusiame žydų kvartale. Sinagoga de Santa maria la Blanca - seniausia ir didžiausia iš aštuonių mieste buvusių sinagogų, pastatyta XII-XIII a. Ištrėmus iš miesto žydus 1405 m. sinagoga buvo paversta bažnyčia. Vidus išsiskitia pasagos formos mudeharų stiliaus arkomis. Kita sinagoga del Transito - XIV a. pastatė žydų iždininkas Samuelis. Kuklus pastato fasadas slepia dailiausią mudeharų stiliaus interjerą. Sinagogos viršuje yra Sefardų (Ispanijos žydų) muziejus. Museo del Greco - viename iš žydų kvartalo namų įrengtas šio menininko muziejus, nors nežinia ar jis čia gyveno. Čia galima pamatyti Toledo miestą, o taip pat ir "Kristaus apaštalai" paveikslų ciklą. Laisvas laikas. Nakvynė Tolede.
3 DIENA. Avila.
Pusryčiai. Keliaujame į Kastilijos ir Leono regioną. Tai dviejų istorinių viduramžiais besivaržiusių karalysčių teritorijos. Šios karalystės atliko didelį vaidmenį rekonkistos metu. Pirmąkart šias karalystes suvienijo 1037 m. Ferdinandas I. Regionas ypač suklestėjo iš vilnos prekybos ir Naujojo Pasaulio turtų XVI a. Čia gimė daug meno ir architektūros šedevrų, kuriuos šiandien galima pamatyti jos miestuose, kaip Burgos, Astorga, Leonas, Salamanka, Avila, Segovia. Atvykstame į Avilą maršrutu, kuriuo veda penkių etapų šv. Teresės kelias pėstiems piligrimams (viso 94 km), o paskutiniai kilometrai einami grožintis įspūdingu artėjančių visą miestą supančių Avilos mūrų vaizdu. Atvykstame į Avilą – Teresės Avilietės gimtąjį miestą. 1131 m aukštyje esanti Avila de los Caballeros (Riterių Avila) - aukščiausiai įsikūrusi Ispanijos provincijos sostinė. Miesto centrą supa geriausiai Europoje išsilaikiusios viduramžių sienos. Gražiausiai jos matosi iš Los Cuatro Postes (Keturių stulpų), esančių prie kelio į Salamanką. XII a. pastatytų sienų ilgis daugiau kaip 2 km. Ant 88 bokštelių, kurie yra sienoje, vasaros metu gandrai suka lizdus. Iš trijų pusių sienos šlaitai gana statūs. Tik rytinėje dalyje per Puerta de San Vicente patenkame prie Katedros. Tvirtovę primenanti, nebaigta statyti Avilos katedra pasižymi romaninio ir gotikinio stilių deriniu, pastatyta iš neįprastai margo raudonos ir baltos spalvos akmens. Daug Aviloje bažnyčių susijusių su šiame mieste gimusia šv. Terese. Avila – vienas iš trijų Ispanijos miestų, išsaugojusių visą XII–XIV a. miesto sieną. Tai – Teresės miestas, tad apie ją byloja kiekvienas kampelis. Aplankysime šv. Teresės gimtųjų namų vietoje įkurtą muziejų ir tėvų basųjų karmelitų bažnyčią. Taip pat – Įsikūnijimo vienuolyną, kuriame Teresė praleido trečdalį gyvenimo, atrado savo kaip mistikės pašaukimą, iš kurio išėjo steigti savo pirmojo reformuoto vienuolyno, o vėliau grįžusi kaip vyresnioji išgyveno garsiąją Širdies Pervėrimo malonę. Taip pat aplankysime pirmąjį Teresės įsteigtą šv. Juozapo vienuolyną. Pagal galimybes po pietų aplankysime nuostabia abside–tvirtove besididžiuojančią Avilos katedrą, šv. Jono Krikštytojo bažnyčią, kur Teresė buvo pakrikštyta, šv. Vincento baziliką, kurios požeminėje koplyčioje ji simboliškai „nusiavė“ pakeliui į savo naująjį vienuolyną.
Basilica de San Vicente - svarbiausia romaninė bažnyčia Aviloje XI a. Vakarinės jos durys dažnai palyginamos su Santiago de Compostelos - Portico da Gloria. Viduje įspūdingas šv. Vincento ir jo seserų antkapis, kurio raižiniai vaizduoja jų kankinystės istoriją. Bazilikos kriptoje yra koplyčia su vadinama "Požemio" Mergelės Marijos skulptūra XIII a. Pasakojama, kad čia Teresė ir jos palydovės, eidamos į naujai įsteigtą vienuolyną, Mergelės Marijos akivaizdoje simboliškai nusiavė batus ir persiavė virveliniais sandalais, pasirinkdamos neturtą. Taip iš "batuotųjų" karmelitės tapo "basosiomis". Šv. Teresė daugiau nei 20 metų prieš tai praleido Įsikūnijimo karmeličių vienuolyne - Monasterio de la Encarnacion. Jos gimtųjų namų vietoje buvo pastatytas Convento de Santa Teresa. Čia aplankysime šv. Teresės muziejų ir tėvų Basųjų Karmelitų bažnyčią. Teresa de Cepeda y Ahumada (1515-1582 m.) buvo viena didžiausių Katalikų bažnyčios mistikių ir reformos šalininkių. Devyniolikos metų ji tapo vienuole, bet maištavo prieš savo ordiną. Gyveno pavojingu inkvizicijos laikotarpiu, bet nebijojo pasipriešinti. Įkūrė naują Basųjų karmeličių vienuolyną, keliavo po visą Ispaniją kartu su savo mokiniu šv. Jonu nuo Kryžiaus, steigdama vis naujus vienuolynus ir taip atnaujindama Bažnyčios gyvenimą pagal Evangeliją. Teresės žodžiais tariant, ją vedė pirmyn "neraminantis, bet gardus nerimas", "gerai mačiau, kad tai - iš Dievo". Šv. Teresės palaikai ilsisi netoli Salamankos esančio miestelio Alba de Tormes karmeličių vienuolyne, nors jos kūno relikvijos pasklido po visą pasaulį. Aviloje taip pat rasime specialų relikvijų kambarį šalia šv. Teresės bažnyčios.
Avila yra žinoma kaip Zohar lopšys. Zohar (hebr. Švytėjimas) knyga, pagrindinė Kabalos, svarbiausio judaizmo mistikos veikalo, dalį parašė Mozė de Leonas, gyvenęs XIII a. antroje pusėje. Jis ilgai keliavo po Ispaniją, kol galiausiai 1295 m. apsigyveno Aviloje. Čia ir parašė Penkiaknygės komentarą, kuriame užsimena apie septynias dvasios būsenas. Ši knyga kažkuo primena ir šv. Teresės "Vidinės pilies buveinės" knygos mintis. Aviloje, šalia buvusio žydų kvartalo, užveistas parkas -sodas, pavadintas Mozės vardu. Sode yra monolitas, kuriame užrašyti mįslingi Zohar žodžiai, labai tinkantys Avilai: "Yra akimirkų, kai sielos, esančios sode, pakyla ir pasiekia dangaus vartus..." Avilos gatvėse galima pamatyti tunas- tautiniais drabužiais vilkinčių studentų, kurie vaikšto po miestą, grodami gitaromis ir dainuodami
Nakvynei važiuosime į Segoviją (65 km), kur apsistosime (pagal galimybes) tėvų basųjų karmelitų globojamuose Šv. Kryžiaus Jono Dvasingumo Namuose. Tai – vienuolynas, kurį įsteigė šis šventasis, pats padėjo jį statyti ir ilgai gyveno, iš jo eidamas klausyti išpažinčių į Teresės įsteigtą seserų basųjų karmeličių vienuolyną. Čia išsaugota grota, kur jis melsdavosi žvelgdamas į po jo kojų nusidriekusį svaiginančio grožio Eresmos upės slėnį, o dabar ilsisi marmuro sarkofage vienuolyno bažnyčioje. Nakvynė Segovijoje svečių namuose.
4 DIENA. Segovija.
Pusryčiai. Po pusryčių ekskursija šv. Teresės pėdomis: šv. Kryžiaus Jono keliukas į viduramžių sienos dar tebesupamą miestą, pastatas, kur įsikūrusios karmelitės, nuostabą kelianti Segovijos katedra, pirmasis šv. Dominyko įsteigtas vienuolynas, kuriame Teresė patyrė mistinį susitikimą su savo mylimu šventuoju, o kiek anksčiau vyresniuoju buvo liūdnai išgarsėjęs ispanų Inkvizicijos įkūrėjas Torkvemada. Po pietų brolių karmelitų namuose –laikas susikaupimui arba asmeniniam pasivaikščiojimui, kurio metu norintys galės aplankyti ir kitus įspūdingus Segovijos lobius: miestą karūnuojančią tvirtovę, kurios paauksuotos kesoninės lubos ir glazūruotomis plytelėmis dengtos sienos primena laikus, kai čia gyveno paskutinės ispanų kilmės Trastamarų dinastijos karaliai; iš romėnų laikų išlikęs didingumu pribloškiantis 800 m ilgio ir 29 m aukščio akvedukas, vienintelis pilnai išlikęs civilinės Romos laikų inžinierijos stebuklas, pastatytas be lašo cemento; paslaptingą aštuoniakampę greičiausiai tamplierių statytą Tikrojo Kryžiaus bažnyčią ir greta tėvų karmelitų vienuolyno esančią Segovijos globėjos Fuensislos Mergelės Marijos šventovę. Nakvynė Segovijoje, svečių namuose.
5 DIENA. Gotarendura, Fontiveros, Alba de Tormes.
Po pusryčių išvykstame į miestą, kuris tapo šv. Teresės mauzoliejumi – Alba de Tormesą (146 km). Pakeliui aplankysime Gotarenduros kaimą, Teresės motinos gimtinę, kur ji su dukra iš Avilos jodavo mulais, ir netrūksta įsitikinusių, kad kaip tik šiame kaimelyje, o ne išdidžiojoje bajorų Aviloje gimė garsiausia Ispanijos šventoji. Iš Teresės sodybos išliko karvelidė (ar tai tik sutapimas, kad Teresė savo steigiamus mažyčius vienuolynus vadino karvelidėmis?), o iš namo akmenų buvo pastatyta kaimelio bažnyčia. Pagal galimybes, užsuksime į netoliese esantį Fontiveros miestelį, kuriame gimė ir pirmuosius gyvenimo metus gyveno būsimasis šv. Kryžiaus Jonas, o broliai basieji karmelitai jo gimtųjų namų vietoje įrengė koplyčią. Alba de Tormese, kur Teresė įsteigė savo aštuntąjį vienuolyną, aplankysime bažnyčią, kurios altoriuje saugomas sarkofagas su jos palaikais, bei atskirai stiklo ampulėse – jos širdis ir ranka. Aplankysime didžiausią pasaulyje Karmelitų Ordino muziejų bei neužbaigtą šv. Teresės baziliką. Dalyvausime Piligrimų Mišiose 13 val. Teresės bažnyčioje. Vykstame iki Salamankos (esančios už 23 km). Vakare pasivaikščiojimas po paslaptimi dvelkiantį ir išmoningai apšviestą naktinės Salamankos senamiestį, ypač pagrindinę aikštę. Nakvynė Salamankoje viešbutyje.
6 DIENA. Salamanka, Medina del Kampas.
Salamanka - didingame universitetiniame mieste yra puikiausi renesanso ir plateresko stilių architektūros pavyzdžiai Ispanijoje. Vieni žymiausių čia kūrusių menininkų - architektai broliai Churriguero. Daug mieste jų projektuotų pastatų iš auksaspalvio akmens. Miesto įžymybės: XIII a. Salamankos Universitetas , kurio įmantraus fasado centre esantis medalionas vaizduoja katalikų monarchus. Seniausią Ispanijoje universitetą 1218 m. įkūrė Leono karalius Alfonsas IX. Jame dėstę jėzuitai paskatino šv. Teresę parašyti „Steigimų“ knygą, čia studijavo šv. Kryžiaus Jonas, mokė pirmasis šv. Teresės raštų leidėjas Liudvikas Leonietis. Viena šalia kitos Senoji ir Naujoji Katedros XII ir XVIII a., nors skirtingi stiliai, bet sudaro vieningą architektūrinę visumą. Miesto pagrindinė aikštė Plaza Mayor XIII a. viena didžiausių ir didingiausių Ispanijoje, kurią puošią aikštę pastatydinusio Pilypo V biustas. Tarp pastatų su arkadomis stovi barokinė Rotušė, priešais - Karališkasis paviljonas. Kadaise čia vykdavo bulių kovos. Domininkonų vienuolyno San Esteban bažnyčios XVI a. puošmena dailus fasadas su šv. Stepono kankinystės istorija. Casa de las Conchas - "Kriauklių namas", papuoštos sienos kriauklių ornamentais - šv. Jokūbo ordino simboliais. Namą XVI a. pastatė vienas šio ordino riterių Maldonaldo, o dabar čia Universiteto biblioteka. Kitas namas vadinamas "Mirusiųjų namu" del nedidelių kaukolių ant jo fasado. Priešais Casa de las Muertes stūkso bokštas Torre del Clavero iš kadaise čia stovėjusių rūmų XV a. Per Tormeso upę išliko I a. romėniško tilto net 15 arkų. Nuo tilto atsiveria nuostabi panorama.
Po pusryčių ekskursija po Salamanką šv. Teresės pėdomis: Šv. Teresės Namas (septintojo jos įsteigto vienuolyno vieta), kuriame vėliau vienuolyną įsteigė ir dar viena šventoji, darbininkė Bonifacija Rodriges; seniausias Ispanijoje (ir ketvirtas Europoje) Salamankos Universitetas, kurio dėstytojai jėzuitai paskatino šv. Teresę parašyti „Steigimų“ knygą,; čia studijavo šv. Kryžiaus Jonas, mokė pirmasis šv. Teresės raštų leidėjas Liudvikas Leonietis; neįtikėtino grožio klaustru žavintis domininkonų Šv. Stepono vienuolynas, kur šv. Teresė eidavo atlikti išpažinties, o domininkonas Fransiskas Vitoria padėjo žmogaus teisių sampratos pamatus; pagal galimybes užsuksime ir į dvigubą – Senąją ir Naująją – Katedrą.
Po pietų išvykstame į Medina del Kampą (88 km). Teresės laikais tai buvo Ispanijos finansinis centras, nes čia kirtosi tarptautiniai prekybos keliai, vyko gausios mugės. Čia tebeveikia antrasis šv. Teresės įsteigtas Basųjų Karmeličių vienuolynas, kuriame ji susipažino su būsimuoju šv. Kryžiaus Jonu, o seserys karmelitės, pasitraukdamos į tolimesnes patalpas, suteikė piligrimams unikalią galimybę pabūti seniausioje, pačios Teresės įrengtoje dalyje, kurią ji aprašo „Steigimuose“. Jei leis laikas, aplankysime garsiausios Ispanijos karalienės Elžbietos I Kastilietės Rūmus (čia ji parašė testamentą ir mirė 1526 m.), Antolino kolegiją ir geriausiai Europoje išlikusią artilerijos puolimams atremti pritaikytą De La Mota pilį, manoma, įkvėpusią šv. Teresės „Vidinės pilies“ metaforą. Nakvynei išvyksime į Valjadolidą (54 km).
7 DIENA. Valjadolidas, El Eskorialis, Madridas.
Po pusryčių ekskursija po Valjadolidą, miestą, apgaunantį savo tvarkinga išvaizda, už kurios slepiasi audringa eretikų, apgavikų, persirengėlių vienuolių ir menininkų istorija. Čia šv. Teresė įsteigė savo trečiąjį vienuolyną ir per keletą savaičių, kol buvo įrenginėjamos patalpos ir nebuvo klauzūros, perteikė šv. Kryžiaus Jonui savo reformuotojo Karmelio dvasingumą, išmokydama jį bendruomenės gyvenimo būdo. Ekskursijos metu seserys karmelitės mums atvers ir jos įrengto basųjų karmeličių vienuolyno duris; jo klauzūroje pavyko išsaugoti ne tik relikvijas, bet ir vertingus religinio meno lobius, o taip pat – ir vieną iš penkių Teresės rankraščių, jos „Tobulumo kelio“ originalą. Po pietų užvažiuosime aplankyti El Eskorialio, paslaptingame kalnų slėnyje įkurtos pilies–vienuolyno, kurį pastatydino ir paskutinius gyvenimo metus praleido galingiausias Ispanijos imperijos karalius, Pilypas II, didis. Jis buvo šv. Teresės ir jos sumanytos reformos globėjas, su kuriuo ji susirašinėjo. Įspūdingi pilki Pilypo II rūmai San Lorenzo stovi Sierra de Guadarramos kalnagūbrio papėdėje. Jie buvo pastatyti 1584 m. šv. Lauryno garbei. Jų neišdailintas paprastumas įkvėpė naują architektūrinį stilių Ispanijoje, kuris dar vadinamas desormentado. Rūmų vidus labiau primena mauzoliejų ir apmąstymams skirtą prieglobstį nei karališkąją rezidenciją. Marmuriniame mauzoliejuje išsirikiavusios urnos su Ispanijos valdovų palaikais. Rūmų muziejuje gausu meno kūrinių, tarp kurių ir Habsburgų kolekcijos darbai. Karališkieji apartamentai itin kuklūs. Bazilika puošni, prašmatnus jos altorius. Bibliotekoje saugoma Pilypo II asmeninė kolekcija su 40 000 knygų. Pagal galimybę dalyvausime jo karališkojoje bažnyčioje aukojamose šv. Mišiose. Nakvynė netoli Madrido oro uosto esančiame viešbutyje.
8 DIENA. Madridas – Vilnius.
Pusryčiai. Skrydis Madridas – Vilnius
Kelionės kaina: 850 Eur + skrydis nuo 150 Eur
Į kainą įskaičiuota:
• Lėktuvo bilietai (be papildomo bagažo);
• Transporto paslaugos Ispanijoje,
• 7 nakvynės su pusryčiais,
• grupės vadovo - gido paslaugos,
• ekskursinė programa.
Į kainą neįskaičiuota:
• Mokami objektai, kainos preliminarios, galima lankyti pasirinktinai: El Eskorial – 4 Eur; Toledo katedra – 10 Eur; Sinagoga – 3 Eur, Medina del Campo šv. Teresės muziejus – 2,5 Eur; De la Mota pilis ir kara;ienės Izabelės rūmai – 8 Eur; Alba de Tormes šv. Teresės muziejus – 3 Eur; Priesaikos bokštas – 2,5 Eur; Universitetas Salamankoje – 10 Eur; Šv. Stepono vienuolynas - 3 Eur; Katedra – 5 Eur; Aviloje muziejus – 2 Eur; Įsikūnijimo vienuolynas – 2 Eur; Šv. Juozapo vienuolynas – 1,5 Eur; Šv. Tomo vienuolynas – 4 Eur; Mistikos centras – 3 Eur;
• Kitos asmeninės išlaidos- maistas, suvenyrai;
• Jūsų pasirinkto bagažo mokesčiai. Kelionės draudimas.
Pastabos: Lankomų objektų tvarka gali keistis. Kelionės vadovas muziejuose ir bažnyčiose ekskursijų neveda, naudojamės audio gidais arba vietinio gido paslaugomis. Esant mažesnei grupei nei minimalus keliautojų skaičius, kelionę gali būti vykdoma proporcingai padidinus kelionės kainą.