Armėnija – tai nedidelė valstybė, dvigubai mažesnė už Lietuvą (29 743 km2), turinti apie aštuonis milijonus gyventojų, iš kurių penki milijonai gyvena už šalies teritorijos ribų. Šalies kaimynės yra Gruzija, Iranas, Azerbaidžanas ir Turkija. Tiesa, su pastarosiomis, Armėnija nepalaiko ypač gerų santykių dėl istorinių konfliktų. Armėnijos sostinė – Jerevanas. Didžiulis miestas, įsikūręs Ararato kalno papėdėje ant Radzano upės kranto, kuriame gyvena beveik trečdalis visos šalies gyventojų. Jerevanas vis dar dvelkia sovietinio laikotarpio didžiuliais pastatais, nors nuo nepriklausomybės jau praėjo daugiau nei dvidešimt metų. Gatvėje dar vis galima susikalbėti rusų kalba. Nacionalinė armėnų kalba yra paremta armėnų raštu, kuris yra visiškai nepanašus į lotynų abecelę. Tai raštas, paremtas graikų rašto bizantiškąją ir aramėjų rašto atmaina.
Iš keliautojo dienoraščio. Išėjus į gatvę, gali pamatyti tiek Ladų ir Žiguliukų, kiek turbūt nesi matęs per visą savo gyvenimą. Gatvėje neegzistuoja mums įprastos taisyklės: praleisti pėstyjį prie perėjos, rodyti posūkį, rikiavimosi taisyklės ir daugelis kitų. Žmogus, įpratęs gyventi pagal taisykles, vargiai pereitų gatvę tokioje beprotybėje. Žmonės smalsiai stebi turistus. Veido bruožai tamsūs kaip ir plaukai. Rudos, beveik juodos akys praktiškai pas kiekvieną sutiktą praeivį. Tiesa, kartais išgirsti pasakojimus, jog iš tiesų pirmieji armėnai buvo daug panašesni į rytų europiečius: šviesiais plaukais ir mėlynomis akimis, tačiau po ilgų metų asimiliacijos su turkais, armėnai šiek tiek “patamsėjo”.
Jerevano įdomybės. Ararato arbuno (armėniškai)- konjako, ("arbel" - armėniškai, "svaiginti") gamyka. Kadangi fabrikas yra ant kalno, nuo jo atsiveria nuostabi Jerevano paronama. Klaidžiojant po rūsius galima aptikti statinę, skirtą Valdui Adamkui. Pasirodo kiekvienam įtakingam svečiui Ararato šeimininkai dovanoja po statinę, kurią jie bet kada gali atvažiuoti ir pasiimti. Einant link muziejaus, didelis dėmesys yra skirtas Čerčiliui. Pasakojama, jog Čerčilio ilgo gyvenimo paslaptis buvo Kubos cigarai ir armėniškas konjakas Araratas. Legenda sako, kad kasdien Čerčilis jo išgerdavo lygiai po vieną butelį. Toliau sekė tolesnis Jerevano apžiūrėjimas: Raudonoji aikštė, Operos rūmai, Kaskados, Turgus. Chačiapuri – tradicinis armėnų patiekalas (miltinis paplotys su sūrio įdaru), kuris gali pilnai numalšinti alkį. Bet labiausiai mums, lietuviams, gerai žinomas armėniškas patiekalas yra šašlykas. Armėnai jį kepa ant atviros ugnies ir gamina iš avienos. Jokių ryžių ar kečiupo Armėnijoje su šašlykais negausi. Dažniausiai šašlykas patiekiamas su žaliomis salotomis ir lavašu. Armėnija yra vyno kraštas. Geriausiai žinomas armėniškas vynas yra gaminamas iš granatų – rubino spalvos ir ypatingai švelnaus skonio vynas itin skiriasi nuo visų kitų. Alus čia ne itin mėgstamas, bet labai stiprus.
Kraštovaizdis Armėnijoje yra tikras gamtos stebuklas. Armėnijos kalnai dengia beveik visą šalies plotą. Sevano ežeras – didžiausias Armėnijoje ir sudaro penkis procentus šalies teritorijos. Iš bet kurios vietos šalyje, jei giedras dangus, matyti Ararato kalnas. Tiesa, šiandien jis stovi Turkijos teritorijoje, tačiau vis dar yra Armėnijos simbolis. Šalyje netgi yra Ararato miestas bei administracinė sritis. Viena iš gražiausių vietų yra Garni regione, kuriame stovi seniausia pagoniška šventykla visoje Azijoje. Tai iki šiolei didinga graikiško stiliaus šventykla, kuri jau skaičiuoja daugiau nei tūkstantį metų. Gamtovaizdis šioje vietoje išskirtinis. Kalnai atrodo lyg su kirviu nukapoti – vadinamieji bazalto stulpeliai (bazalt collums). Pavasaris Armėnijoje gražus – bunda gamta, o tuo pačiu ir žmonės. Kaukaze žmonės daugiau šypsojosi, ne tik dėl pavasario. Sunku šį regioną priskirti Europai ir jos kultūrai. Azijietiški vairavimo įgūdžiai, pietiečiams būdingas nuoširdumas ir svetingumas, stiprūs tarpusavio ryšiai. Ar tai dar randama Europoje?.. Taigi, čia pat, nedidelėje Armėnijoje, galima surasti daug egzotikos ir patirti tikrus žmogiškus jausmus...
Daugiau apie Armėniją. Tradiciškai armėnai save kildina iš Hajko, kuris buvo Nojaus anūkas. Istoriniais laikais armėnai gyveno į pietus nuo Kaukazo ir rytinėje Mažosios Azijos dalyje (dabartinė Turkija ir Iranas). 782 m. pr. m. e. Įkurtas Jerevanas, dabartinė Armėnijos sostinė. I a. Armėnija buvo didelė regiono valstybė tarp Juododios, Viduržemio ir Kaspijos jūrų. Vėliau Armėnija priklausė romėnams, partams, arabams, mongolams ir persams. Pirmo pasaulinio karo metu vakarų Armėnijoje Osmanų Turkija vykdė atšiaurią politiką, kurios metu žuvo per milijoną armėnų. 1918m. Armėnija paskelbė nepriklausomybę, bet 1920m. buvo okupuota sovietų raudonosios armijos. 1988m. Armėnijoje kyla konfliktai su Azerbaidžanu dėl Kalnų Karabacho (Nagorno-Karabakh). 1991m. Armėnija atgauna nepriklausomybę. Armėnija yra tarp Mažosios Azijos ir Užkaukazės, šiaurės vakarinėje Armėnijos kalnyno, dar vadinamo istorine Armėnija, dalyje. 90 % šalies ploto yra aukščiau nei 1000 m virš jūros lygio, vidutinis aukštis yra 1800 m. Iš šiaurės ir rytų supa Mažojo Kaukazo kalnagūbriai, priėjimo prie jūros neturi. Aukščiausia vieta – Aragaco (4090 m). Pietvakarinę šalies dalį užima Ararato lyguma, joje yra žemiausia vieta – 380 m virš jūros lygio. Armėnija yra Eurazijos ir Arabijos tektoninių plokščių susidūrimo vietoje, dėl to jai būdingi raukšliniai kalnai. Klimatas daugiausia žemyninis, sausas. Lygumose vidutinė sausio mėnesio temperatūra –5 °C, liepos mėnesio +25 °C. Kalnuose temperatūros atitinkamai būna –6 ir +20 °C. Apie 5 % šalies teritorijos užima Sevano ežeras, jame sukaupta per 85 % viso Armėnijos vandens. Šalies upės priklauso Kuros baseinui: Araksas, Razdanas, Vorotanas, Arpa ir kt. Kalnų šlaituose iki 2000 m aukščio plyti stepės. Apie penktadalį šalies ploto dengia plačialapiai miškai (bukai, ąžuolai, skroblai) ir krūmynai (kserofitų retmiškiai). Aukščiau plyti alpinės ir subalpinės pievos. Įsteigtas Sevano nacionalinis parkas (1978 m.), Diližano nacionalinis parkas (2002 m.), Hosravo draustinis. Armėnijos kasyklose iškasama daug aukso, cinko ir vario. Kurą Armėnija perka iš Rusijos, (įskaitant dujas ir atominį kurą atominei elektrinei). Pagrindinis vietinis energijos šaltinis yra hidroelektrinės.
Gyventojai. Pasak 2001 m. surašymo, 97,9 % šalies gyventojų yra armėnai. Kitos didesnės etninės grupės yra jazidai (jazidizmą išpažystantys kurdai) (1,3 %), rusai (0,5 %), ukrainiečiai, gruzinai, graikai, asirai, azerbaidžaniečiai ir baltarusai. Maždaug 5 milijonai armėnų gyvena už Armėnijos ribų. Sovietmečiu didžiausia mažuma šalyje buvo azerbaidžaniečiai, kurie tuo metu sudarė 2,5 % visų gyventojų, bet dė Kalnų Karabacho konflikto daugelis jų emigravo į Azerbaidžaną. Dėl tos pačios priežasties daug Azerbaidžano armėnų persikraustė į Armėniją. Armėnai turi savo rašto sistemą ir kalbą, kuria kalba 97,7 % visų šalies gyventojų. Be to, 75,8 % gyventojų moka rusiškai, nors pastaruoju metu vis populiaresnė tampa anglų kalba.
Didžiausi Armėnijos miestai:
- Jerevanas – 1 107 800 gyventojų
- Giumris – 168 918
- Vanadzoras – 116 929
- Vagaršapatas – 52 757
- Hrazdanas – 42 150
Dominuojanti religija Armėnijoje yra krikščionybė. Manoma, kad Armėnų apaštališkąją bažnyčią 40–60 m. po Kristaus gimimo įkūrė du Kristaus apaštalai. Tai yra seniausia pasaulyje valstybinė bažnyčia ir viena seniausių krikščioniškų bendruomenių. 301 m. Armėnija tapo pirmąja pasaulio valstybe, kurioje krikščionybė tapo oficialia religija. Armėnų apaštališkajai bažnyčiai priklauso maždaug 94,7 % Armėnų krikščionių. Tai yra labai apeiginga ir konservatyvi bažnyčia, pripažįstanti tik tris pirmuosius visuotinius bažnyčios susirinkimus. Dar 4 % šalies gyventojų sudaro Armėnų apaštališkajai bažnyčiai nepriklausantys krikščionys. Šalies vakaruose gyvenantys kurdai daugiausiai praktikuoja savo tradicinę religiją –jazidizmą. Tai monoteistinė religija, turinti gamtos garbinimo elementų. Šios religijos atstovai sudaro 1,3 % Armėnijos populiacijos. Jazidizmo neišpažįstantys kurdai daugiausiai yra musulmonai sunitai.
Armėnų apaštališkoji bažnyčia – seniausia pasaulyje valstybinė bažnyčia ir viena seniausių krikščioniškų bendruomenių. Susikūrė apie I amžiuje. Jos įkūrėju laikomi apaštalai Tadas Judas ir Baltramiejus. Armėnų apaštališkai bažnyčiai vadovauja vyskupas vadinamas katolikosu. Apeigos bažnyčioje vykdomos tik armėnų kalba.