Graikija

GRAIKIJA       

Nuo Antikos iki Krikščionybės. 

Piligriminė - pažintinė kelionė su Apaštalo Pauliaus laiškais.  Kelionė su dvasiniu vadovu.

 

"Šv. Pauliaus laiškai graikams ir mums". Iš kelionių dienoraščių (Reda Uksaitė)

Nuotraukų galerija
 
“Graikija,  kuriai Apaštalas Paulius skelbė Dievo žodį, nebuvo ana išdidžioji, laisvę mylinti persų karų Graikija, netgi nei Makedonijos karalių Graikija, kadaise žėrėjusi Aleksandro Didžiojo garbe. Nuo Korinto žlugimo II a. pr. Kr. Graikija beliko Romos Imperijos provincija, vardu Achaja. Šalis nuniokota, jos miestų aikštėse ganėsi avys ir galvijai. Apaštalas jautėsi vienišas ir visų paliktas tarp šaltų marmuro griuvėsių. Anot Luko pasakojimo: Paulius netvėrė apmaudu.. Graikų mitologijoje bagalė dievų, bet dievų gausybė , regis, nepatenkino graikų sielos. Graikai jautė reikalą statyti aukurą ir Nežinomam dievui – išgyveno ne tik amžinybės ilgesį, bet ir Dievybės paslaptį.  Graikų filosofams Vieno Dievo idėja nebuvo svetima. Betgi ji liko tik idėja. Paulius juos ir prašnekina Nežinomojo Dievo vardu: “Taigi aš noriu skelbti jums tai, ką jūs nepažindami garbinate (Apd 17, 23). ”  (A. Rupšys “ Šventojo Rašto kraštuose, II d.) Atėnuose besilankantį Paulių įkvėpė paminklas Nežinomam Dievui ir jis drąsiai panoro sklebti atėniečiams tai, ką jie garbina nepažinodami (plg. Apd 17, 23b). Jie pažinojo žydų išpažįstamą religiją. Tuo metu Aleksandrijoje Biblija jau buvo išversta į graikų kalbą (Septauginta). Žydų tikėjimas vieninteliu Dievu, proto galia pasitikintiems graikams nebuvo nesuvokiamas. Jo dalyvavimas žydų istorijoje, pačių žydų siekis palaikyti ontologinį ryšį su Dievu, nebuvo svetimas graikų kultūrai ir religijai. Tačiau jiems būrys dievų, nors jau ir pabodęs, buvo daug žmogiškesnis negu vienintelis, visagalis, visažinantis, visa kuriantis ir tveriantis Viešpats Dievas. Netgi kūno ir sielos sampratos buvo pakankamai panašios. Tačiau graikų širdis siekdama pažinti vis gilesnes dievybės paslaptis, susidurdavo su proto, - įrankio, kuriuo jie tai darė, ribotumu. Paulius provokavo graikus neapsiriboti protu, sakydamas, kad „šio pasaulio išmintis Dievo akyse yra kvailystė“ (1Kor 3, 19a). Paulius į šį dievų pasaulį atėjo nešinas kitokia pažinimo dimensija - žodžiu, kuris susietas su šventovės vaizdiniu krito graikams į širdį: „jūs esate Dievo šventovė ir jumyse gyvena Dievo Dvasia? Jei kas Dievo šventovę niokoja, tą Dievas suniokos, nes Dievo šventovė šventa, ir toji šventovė – tai jūs! (1Kor 3, 16 – 17)

Skaityti daugiau apie  Švento apaštalo Pauliaus kelionės. 

Graikija  - valstybė Europos pietryčiuose, prie Viduržemio jūros. Ji užima pietinę Balkanų pusiasalio dalį ir turi daugiau negu 100 salų, kurios užima 19 % visos šalies teritorijos. Dabartinė Graikija yra Senovės Graikijos palikuonė ir yra laikoma Vakarų pasaulio kultūros lopšiu. Šalis yra laikoma vakarų demokratijos, filosofijos, Olimpinių žaidynių, Vakarų literatūros, istoriografijos, politologijos, svarbių mokslinių ir matematinių principų, dramos, tragedijos ir komedijos tėvyne. Šį palikimą iš dalies atspindi 17 Graikijos istorinių objektų, kurie yra įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Graikijos istorija prasideda nuo Egėjo civilizacijos  klestėjimo Kretoje ir Balkanų pusiasalyje II tūkstantmetyje pr. m. e. Senovės Graikų kolonijos apėmė daug platesnes teritorijas, nei šiuolaikinė Graikija. Romos imperijai pasidalijus į Rytų ir Vakarų Romos imperijas, graikų svarba buvo didesnė Rytų Romos imperijoje, dar vadinamoje Bizantija. XIII a. pradžioje prasidėjo paskutinis Bizantijos laikotarpis. Graikai pirmąkart prarado Konstantinopolį, kai šį užėmė lotynų kryžiuočiai, įkūrę Lotynų imperiją, gyvavusią 57 metus. Bizantijos istorija baigėsi XV a. vidury ir nuo to laiko Osmanai valdė Graikiją iki XIX a. pradžios. Dabartinės Graikijos sienos nusistovėjo tik  1947 m. Religija.  Graikų ortodoksai sudaro 95 %-98 % šalies populiacijos ir šis tikėjimas turi „dominuojančios religijos“ statusą Graikijos konstitucijoje. Taip pat šalyje yra musulmonų mažuma, kuri sudaro 28,88 % populiacijos.  Graikija yra trečia labiausiai į Dievą tikinti valstybė Europos sąjungoje (po Maltos ir Kipro).

Kelionės programa:

 

1 DIENA  Skrydis: Vilnius  - Atėnai. Ekskursija po Graikijos sostinę Atėnus, kurioje belaukdamas Silo ir Motiejaus  šv. Paulius į graikus ir pagonis pirma kreipėsi turgaus ir susirinkimų aikštėje - Agoroje, vėliau – Areopa­ge ir  graikams suprantamai aiškino, kad krikščionių ir žydų Dievas yra ne jų kultūrai svetimas Dievas, bet nepažįstamas, jų laukiamas Dievas. Laisvas laikas. Pasivaikščiojus Atėnų senamiesčio Hermio gatve, galima užsukti į senąjį turkiško laikotarpio turgų, nusipirkti tradicinių suvenyrų.  Nakvynė viešbutyje Atėnuose.

   

2 DIENA   Atėnai - Delfai. (200 km) Po pusryčių lankome svarbiausias Atėnų vietas – Akropolį, Partenoną, Dzeuso šventyklą, Odeoną, Olimpinį stadioną, Parlamento rūmus,  naująjį Partenono muziejų, Filopapos paminklą, Herodo Atiko Odeoną, liaudies susirinkimų kalvą Pnykso, Areopagą, Atėnų Agorą.  Laisvu laiku galima aplankyti Nacionalinį archeologijos muziejų su turtingiausia antikinės skulptūros ir keramikos kolekcija arba Bizantijos muziejus, Kilkadų meno muziejus. Po pietų išvykstame į  XIa. Šv. Luko (Osios Loukas) vienuolyną kalnuose, garsėjantį paauksuotomis mozaikomis, kurio kriptoje saugomas šv. Luko sarkofagas. Toliau lankome  Delfus, kurie daugiau kaip tūkstantį metų buvo žymiausio graikų orakulo – Apolono buveinė. Delfai – tai archeologinis paminklas -  miestas šiuolaikinėje Graikijoje. Delfai glūdi  Fokidės slėnyje tarp dviejų  uolų keterų priešais  Parnaso kalno viršūnę.  Iš čia atsiveria įstabus vaizdas į jūros platybes, kalnų šlaitus su tūkstančiais augančių alyvmedžių. Pasakojama, kad Delfus įkūręs Dzeusas, visų dievų valdovas, paskyrė šią vietą būti pasaulio centru. Ši vieta itin svarbi Senovės Graikijos helenistnės   kultūros ir  istorijos  židinys. Aplankome Delfų archeologinį muziejų, kuriame galima pamatyti pačius seniausius antikinės graikų skulptūros ir architektūros pavyzdžius.   Nakvynė viešbutyje Delfuose.

  

3 DIENA  Delfai - Kalambaka - Meteorai. (230 km) Pusryčiai. Keliaujame iki Kalambakos. Diena skirta Meteoro vienuolynų  lankymui.  Galima tikrai nustebti, kai pamatai pusės kilometro aukščio stačias uolas ant kurių viršūnių šv. Pranciškaus laikais pastatyti vienuolynai: Nikolajaus, Stepono, Triados (Trejybės), Rusanou, Varlamo ir Megalos Meteoros. Kaip jie pastatyti, mokslininkams ir dabar tai paslaptis. Kalambaka – miestelis slėnyje, greta kurio stūkso milžiniškos uolos, kurių viršūnėse  glaudžiasi Meteorų vienuolynai. Meteora išvertus iš graikų kalbos  reiškia „kybantys ore“. Tai  puikiai apibūdina Kalambakoje esančius vienuolynus, kurie įkurti 300 metrų aukštyje ant stačių uolų  viršūnių.  Meteoro – įkūrėju laikomas vienuolis, šventasis Atanazas. Jis 1360 m. nuo Atono kalno atsikraustė į Kalambaką.  Pagal  legendą, šio vienuolio buveinė buvo taip aukštai, kad jį galėjo ten užnešti tik angelas ar erelis. Jo mokinys Josifas, po trisdešimties metų  čia pastatė vienuolyną. XV–XVI a., šiose vietovėse įsikūrė daugiau kaip 30 vienuolynų. Dabar iki vienuolynų galima pakilti serpantininiais uolose iškirstais laipteliais. Daugelyje vietų virš bedugnių permesti siauri tilteliai.  Vienuolynai stebina unikaliomis freskomis, ikonomis bei drožiniais.  Užburiantys ir  svaiginantys  kalnų vaizdai nepalieka abejingų šiai įstabiai vietovei. Pagal galimybės aplankome tris vienuolynus, keliaujame į ikonų dirbtuves, kuriose supažindinama su garsiausiomis Graikijos ikonomis, pasakojama apie ikonų tapymo techniką. Nakvynė viešbutyje Kalambakoje.

 

4 DIENA  Kalambaka - Berėja -  Vergina - Salonikai. (300 km) Po pusryčių išvykstame  į Berėjos miestelį, kuriame pamatysime  šv. Pauliaus vizitui atminti  statytą šventovę. Šv. Paulius rašė, kad čia sutiko geranoriškai nusiteikusią vietinę žydų bendruomenę nei Salonikuose ir nemažai aukštą padėtį visuomenėje  užimančių  moterų ir vyrų pasikrikštijo ir priėmė krikščionybę. (Apd 17,10-15) . Pakeliui sustojame Verginoje kur yra  didžio karvedžio - Aleksandro Didžiojo tėvo, karaliaus Filipo  kapas. Šios vietovės yra kur savo žygius pradėjo Aleksandras Makedonietis, tapęs helenizmo plėtros flagmanu, pasiekusiu net Indiją ir Egipto smėlynus.   Vaizdingu Olimpinės rivjeros  keliu atvykstame į Salonikus.    Ekskursija po Salonikus.  Salonikai - tai antras pagal dydį Graikijos miestas, įkurtas apie  315 m. pr. Kr.  Bizantijos laikais Salonikai  buvo antras svarbiausias imperijos miestas po Konstantinopolio. Niekur kitur Graikijoje nėra tiek bizantinių bažnyčių, kaip Salonikuose. Dar apaštalas Paulius mieste įkūrė krikščionišką bendruomenę, kuriai 51m. iš Korinto adresavo savo pirmąjį laišką. Seniausi Salonikų paminklai išlikę iš Romos imperijos laikų - iškalbinga imperatoriaus Galerijaus arka, žyminti jo pergalę prieš persus, Rotonda, statyta kiap imperatoriaus mauzoliejus, vėliau paversta šv. Jurgio bažnyčia, taip pat buvo čia kurį laiką ir mečetė, antikinių romėnų forumų griuvėsiai. Didžiausia ir puošniausia mieste yra Salonikų globėjo vardu pavadinta šv. Demetrijo bažnyčia, pastatyta Romos termų, kuriose buvo nukankintas krikščionybę priėmęs Romos karininkas Demetrijus. Šventąjai Dievo išminčiai skirta Sofijos bažnyčia gausiausiai puošta mozaikomis iš IX-Xa. Prie uosto stūkso Baltasis bokštas ir dalis iš turkų laikais statytų miesto sienų, Filipo II ir Aleksandro Makedoniečio paminklai, Aristotelio aikštė. Nakvynė viešbutyje Salonikuose.

  

5 DIENA Salonikai - Filipai - Kavala - Salonikai. (350 km)Pusryčiai.  Išvykstame į Filipus (Philippi) miestelį, kuriame šv. Paulius skelbė savo pirmąjį  evangelinį pamokslą ir buvo pakrikštyti  pirmieji krikščionys Europoje.  Tai miestas garsėjęs Aleksandro Makedoniečio tėvo, karaliaus Pilypo II-ojo aukso ir sidabro kasyklomis, kurio apylinkėse Oktavianas su Antonijumi 42m.pr.Kr. sumušė sąmokslininkų prieš Cezarį pajėgas, o po šimto metų čion atvykęs Paulius Gagnites upės pakrantėje pakrikštijo pirmąją europietę Lidiją ir pakliuvo į kalėjimą už tai, kad šiame mieste išgydė spėjimo „dovaną“ turėjusią tarnaitę, visiems garsinusią: „šitie vyrai yra aukščiausiojo Dievo tarnai ir skelbia jums išganymo kelią“ (Apd 16, 17b). Įspūdingas Filipų amfiteatras, Bazilikos griuvėsiai su netoliese esančia krikštykla, menki romėnų Via Egnatia kelio likučiai padeda įsijausti į tą aplinką, kai šiuo keliu jau po stebuklingo išlaisvinimo iš kalėjimo į Tesalonikus skubėjo tautų apaštalas. Pamatysime kriptą , kurioje, kaip manoma, Romos  imperijos  laikotarpiu kalėjo šv. Paulius. Pakeliui aplankysime žymųjį  Akropolį , teatrą , turgų. Išvykstame į Makedonijos provincijoje esantį  Kavalos miestą - pirmąjį miestą Europoje priėmusį krikščionybę ,  kuriame  su savo mokiniais Motiejumi ir Silu išsilaipino Šv. Paulius.  Šią simbolinę išsilaipinimo vietą žymi maža bažnytėlė. Iš Kavalos į Salonikus vykstame beveik tuo pačiu keliu kaip ir šv. Paulius - Via Egnatia pro Amfipolį ir Apoloniją. Salonikuose esant laiko galima aplankyti muziejus: Bizantijos ir Etnografijos.  Nakvynė viešbutyje Salonikuose.

6 DIENA Salonikai -   Termopilai. (300 km)  Po pusryčių keliaujame  vaizdingu  Egėjo jūros pakrantės keliu link Atėnų. Pakeliui užsukame į Litohoro kaimelį pasigrožėti aukščiausiu Graikijos kalnu - Olimpu. Kiek toliau privažiuojame Termopilų perėją. Čia 480m. pr. Kr. 7000 graikų, vadovaujamų Spartos karaliaus, pastojo kelią didžiulei persų kariuomenei. Gyvi liko tik 2 graikų kariai... Įspūdinga bronzinė karaliaus Leonido statula primena šį istorinį mūšį. Be to vietovė vadinama dėl čia trykštančių  terminių šaltinių, kuriuose galima pasimėgauti. Vakare atvykstame į Korinto įlanką. Nakvynė viešbutyje prie jūros.  

    

7 DIENA   Termopilai - Korintas - Atėnai. (350 km) Po pusryčių išvykstame į Korintą,  miestą, kuriame Paulius „pasiliko metus ir šešis mėnesius, skelbdamas jiems Dievo žodį“ (Apd 18, 11).  Korintas – miestas prie įspūdingo Korinto kanalo, kuris jungia Egėjo ir Jonijos jūras. Antrasis pagal dydį miestas Peloponeso pusiasalyje, Korintijos nomo sostinė. Korintas yra 78 km į vakarus nuo Atėnų. Miestas apsuptas kalnų. Dabartinis Korintas buvo pastatytas XIX a. viduryje, tuomet, kai žemės drebėjimas visiškai sunaikino senąjį, istorinį Korinto miestą.  Naujasis Korintas buvo pastatytas už 3 km nuo senojo. Senovės Korintas – senovės Graikijos miestas-valstybė, egzistavęs istoriniame Korintijos regione XII–IV a. pr. m. e. Tai buvo stipriausias Korintijos polis. Pasigrožėti nuostabiais vaizdais sustosime prie Korinto kanalo ir tęsime kelionę po miestą,  kur apaštalas Paulius pamokslavo korintiečiams, kuriems vėliau parašė  pirmą ir antrą laiškus. Pamatysime  senovės turgavietės aikštes bei šventyklas. vakare grįžtame nakvynei į Atėnus. Laisvas laikas. Galima aplankyti Lykbeto kalvą ir pasigrožėti saulėlydžiu. Nakvynė viešbutyje Atėnuose.     

8 DIENA Pusryčiai. Skrydis: Atėnai - Vilnius.

KELIONĖS KAINA: 850 Eur + skrydis nuo 200 Eur  (grupei nuo 25 žm.)

• Į KELIONĖS KAINĄ ĮSKAIČIUOTA: Lėktuvo bilietai (be bagažo); Kelionė patogiu autobusu pagal programą;7  nakvynės viešbučiuose (dviviečiuose kambariuose) su pusryčiais; Keliones vadovo – gido paslaugos. Dvasinio vadovo paslaugos.

• Į KELIONĖS KAINĄ NEĮSKAIČIUOTA: Jūsų pasirinkto bagažo mokesčiai; Kelionės draudimas; Mokami lankytiniai  objektai ~100 Eur; Kelionės vadovas - gidas muziejuose ekskursijų neveda (naudojamasi audiogidais); Arbatpinigiai; Asmeninės išlaidos; 

PASTABOS: Keliautojams pageidaujant kartu vyksta dvasinis vadovas, kuris komentuoja šv. Pauliaus laiškus, aukoja šv. Mišias, veda bendras maldas ir pokalbius dvasinėmis temomis. Esant mažesnei grupei nei minimalus keliautojų skaičius, kelionę gali būti vykdoma proporcingai padidinus kelionės kainą.