ISPANIJA
Šv. Ignaco Lojolos kelias.
Nuo Loyolos iki Manresos
Kviečiame Jus keliauti Šv. Ignaco Lojolos piligrimų keliu po Ispaniją. Taip kaip piligrimai keliauja šv. Jokūbo keliu iki Santajago de Kompostelos, taip yra nuo senų laikų lankomos su šv. Ignaco Loyos gyvenimu susijusios vietos ir šventovės. Šis piligrimų kelias yra nukeliautas jau 1522 m. paties šventojo nuo jo gimtųjų namų Baskų krašte iki Montserato ir Manresos prie Barselonos. Piligrimus galima palyginti su lobių ieškotojais, bet jie ieško dvasinių turtų: susitaikymo, gailestingumo, naujų gyvenimo posūkių ir pasirinkimų, savo paties pažinimo. Maldos ir dvasinių pratybų dėka, aplankydami Šventojo gyvenimo vietas, galėsime prisiliesti prie dvasinių išgyvenimų, kuriuos patyrė šv. Ignacas ir paliko mums gerą dvasinių pratybų mokyklą. Kai kuriuos kelio etapus bus galima eiti pėsčiomis pagal grupės galimybes ir pageidavimą.
Ispanija. Pietvakarinėje Europos dalyje besidriekianti Ispanija užima didžiąją dalį Pirėnų pusiasalio. Ispanija - trečioji pagal dydį Europos šalis, kuriai priklauso dvi salų grupės: Kanarų salos Atlanto vandenyne ir Balerų salos Viduržemio jūroje bei dvi nedidelės teritorijos Šiaurės Afrikoje. Labiausiai į pietus nutolusį Ispanijos tašką skiria sąsiauris, todėl Ispanija yra tiltas tarp žemynų. Ispanijos sienos sausumoje ribojasi su Prancūzija, Andora, Portugalija ir Gibraltaru (Britų teritorija Pietų pakrantėje). Gibraltaro sąsiaurio plotis tik 13 km. Ispanijoje yra 46 mln. gyventojų. Joje kasmet tiek pat apsilanko turistų. Šalies plotas 504 780 kv. km. Didžiausi Ispanijos miestai: Madridas, Barselona ir Valensija. Centrinį plokščiakalnį drėkina Duero, Tacho ir Guadianos upės. Oficialiai Ispanija skirstoma į 17 nepriklausomų regionų, vadinamų comunidades autonomas. Nedaug šalių turi tiek lobių, kaip Ispanija: joje daug vešlių miškų, laukinių kalnų viršūnių, judrių miestų, kuriuose apstu didingų meno ir architektūros kūrinių bei nesibaigiantis ramių paplūdimio kurortų ruožas. Pirėnų kalnais atskirta nuo likusios Europos dalies, Ispanija driekiasi į pietus iki pat Šiaurės Afrikos kranto. Jos krantus skalauja Atlanto vandenynas ir Viduržemio jūra. Ispanijos klimatas ir kraštovaizdis įvairuoja nuo snieguotų Pirėnų viršukalnių, žaliuojančių Galisijos pievų ir Valensijos apelsinų giraičių iki Almerijos dykumos. Madridas - aukščiausiai virš jūros lygio esanti sostinė Europoje, o Ispanija - kalnuočiausia šalis po Šveicarijos ir Austrijos. Senovėje Ispanija buvo patraukli užkariautojams - finikiečiams, romėnams ir kitiems. Viduramžiais nemažą Ispanijos dalį valdė VIII a. iš Šiaurės Afrikos atvykę maurai. Tik XV a. Ispaniją galutinai atsikariauja krikščionys ir ji yra suvienijama. Nors ne vienas valdovas bandė Ispanijai primesti vieningą kultūrą, joje visada išliko kultūrinė įvairovė. Keletas regionų išsaugojo stiprų nepriklausomą identitetą. Daugelis baskų ir ypač katalonų nelaiko savęs ispanais. Šios kelionės metu lankysime skirtingus Ispanijos regionus ir susipažinsime su jų ypatumais.
Jaunos krikščioniškos karalystės šiaurėje - Leonas, Kastilija, Navara, Aragonas ir Katalonija - XI a. palaipsniui plėtėsi į pietus, krikščionybės vardu siekdamos atgauti maurų užimtą teritoriją. 1085 m. užėmus Toledą, kovos virto šventuoju karu. Karingi Šiaurės Afrikos musulmonai almoravidai ir almohadai vieningai atėjo į pagalbą maurams ir XII a. užėmė Al Andalus. Bet krikščionių valdos plėtėsi į pietus ir netrukus maurai valdė tik Granadą. Ispanijos architektūroje visada atsispindėjo kitų kultūrų - Šiaurės Afrikos maurų stiliaus, Prancūzijos romaniškojo stiliaus ir gotikos bei itališkojo renesanso įtaka. Tačiau kiekvienas stilius įgijo grynai ispaniškų bruožų - netikėtų ir stiprių kontrastų. Architektūros stiliai nevienodi skirtinguose regionuose, kurie atspindi Ispanijos susiskaldymą dar prieš suvienijimą. Nuo maurų laikų būdingas viešųjų pastatų bruožas - arkadų apsuptas vidinis kiemas. Mudeharai - musulmonai, pasilikę krikščionių užimtose teritorijose, sukūrė savitą architektūros stilių, išsiskiriantį plytų, gipso ir keramikos ornamentais. Vienus dailiausių mudeharų pastatų galima pamatyti Aragone, Zaragozoje.
Izabelė Kastilietė ir Fernandas Aragonietis, susituokę 1469 m. padėjo pamatus ispanų tautinei valstybei. 1512 m. prisijungus Navarai, Ispanija buvo galutinai suvienyta. Suvieniję savo žemes, vadinamieji katalikų monarchai užkariavo paskutinę maurų karalystė - Granadą. Katalikų kova prieš kitatikius tęsėsi inkvizicijos pavidalu. Ne tik musulmonai, bet ir žydai buvo verčiami atsiversti į krikščionybę arba išvykti iš Ispanijos. Nors dėl inkvizicijos Ispanija pagarsėjo kaip netolerantiška valstybė, tačiau jos menas ir architektūra klestėjo, o Kolumbas tuo metu atrado Naująjį Pasaulį. Katalikų monarchai finansavo pirmąją drąsią Kolumbo kelionę iš dalies, kad tikėjosi turtų, bet ir siekdami atversti pagonis. 1492 m. Kolumbas atvyko į Bahamų salas, konkistadorai pradėjo keliones į Centrinę ir Pietų Ameriką: užkariavo Meksiką (1519 m.), Peru (1532 m.), Čilę (1541 m.). Iš už Atlanto į Ispaniją plūdo auksas ir sidabras. Karolis I ir jo sūnus Pilypas II dalį šių turtų išleido kovodami su protestantizmu Europoje ir šventajam karui su turkais. Ispanijos aukso amžius - tai dailininkų ir rašytojų didžių kūrybinių pasiekimų metas: El Greco, Velazquezas, Cervantesas, Lope de Vega, Calderonas ir kiti. Karas dėl valdžios XVIII a. baigėsi Burbonų, pavertusių Ispaniją centralizuota valstybe, triumfu. Prancūzijos revoliucijos pavyzdžiui, Ispanijoje kyla pilietinis karas. 1873 m. pirmoji Ispanijos respublika gyvavo tik metus ir turėjo 4 prezidentus. Kubos nepriklausomybės kare ispanai prarado 50 000 karių. 1931 m. antroji respublika gyvuoja du metus. 1936 m. generolai nacionalistai sukilo prieš vyriausybę, prasidėjo kitas pilietinis karas, kuris baigėsi generolo Franco pergale ir daugumos respublikonų mirties bausme. Iki 1975 m. Franco mirties Ispanija lieka izoliuota diktatūrine valstybe. 1977 m. įvyksta pirmieji laisvi rinkimai. Dabartinis burbonų dinastijos karalius Karlosas I yra konstitucinis monarchas, gerbiamas dėl demokratijos palaikymo.
Kelionės programa:
1 DIENA Skrydis: Vilnius – Europos miestas – Bilbao. Nakvynė Bilbao.
Kelionę pradedame nuo kalnuotojo Baskų krašto. Paslaptingos kilmės viena seniausių tautų žemėje. Viduramžiais Navara ir dalis Baskijos buvo galinga karalystė. Čia nuostabus kraštovaizdis, kuriame stūkso Pirėnų kalnai. Žali miškų plotai, įpūdingas gamtovaizdis įkvėpė ne vieną baską dideliems darbams: čia gimė ne vienas žymus jūrininkas. Izoliuoti kalnų slėniuose baskai išsaugojo unikalią savo kalbą, mitus ir meną beveik nepaliestą kitų kultūrų. Daugelis šeimų gyvena caserios – protėvių statytose nuošaliose kalnų sodybose. Baskai turi savo parlamentą ir policiją, išsikovojo didelę autonomiją. Baskai niekada neleis jums pamiršti, kad jų kultūra skiriasi nuo bet kurios kitos Ispanijoje. Baskija (baskiškai Euskadi)- svarbus pramoninis regionas. Baskai - puikūs žvejybos giliuose vandenyse meistrai, o žuvies patiekalai labai svarbūs išradingoje jų virtuvėje, kuri daugelio laikoma geriausia Ispanijoje. Baskų kalba nepanaši į jokią kitą, plačiai naudojama iškabose. Dauguma miestų čia turi du pavadinimus.
Bilbao – Baskijos pramonės centras, svarbus uostas ir didžiausias Baskijos miestas. Jį supa aukštos kalvos. Bilbao priemiesčiai driekiasi 16 km palei Nerviono upę iki jos žiočių. Puente Colgante tiltas jungia Las Arenas ir Portugalete žvejybos uostą. Šis geležinis tiltas yra UNESCO pasaulio paveldo objektas pastatytas 1888 m. Kaip pramonės miestas Bilbao suklestėjo nuo XIX a kai čia pradėta kasti geležies rūda iš telkinių netoli miesto. Atsidarė plieno lielyklos ir chemijos gamyklos. Bilbao puošia žavūs modernistinės architektūros pastatai. Prie upės yra nedidelis XIV a viduramžių senamiestis. Turtingas vaizduojamosios dailės muziejus ir futuristiniu stiliumi N. Fosterio suprojektuotas Guggenheimo muziejus.
2 DIENA. Bilbao - Loyola/ Azpeitia.
Trumpa ekskursija po Bilbao. Vykstame iki Loyolos miestelio. Pradėsime Šv. Ignaco kelią nuo jo gimtųjų namų netoli Azpeitia. Čia gimė Jezuitų įkūrėjas Šv. Ignacas (Inigo de Loyola) 1491 m. Lojolos pilyje - dvare, baskų krašte, dabartinėje Šiaurės Ispanijoje.
Lankome Loyolos šventovę, kurią sudaro:
Loyolos pilis - dvaras, pastatya šv. Ignaco pro- prosenelio XIV-XV a, dabar vadinama Šventuoju namu, kur gimė šv. Ignacas. Kambariai, kur gyveno aristokratiškoji Lojolos šeima buvo paversti koplyčiomis. Čia yra ir jo atsivertimo kambarys, kuriame jis sužeistas kovojo su mirtimi ir skaitė sventųjų gyvenimus, dabar tai atsivertimo koplyčia. Kituose pilies kambariuose įrengtas šventojo gyvenimo istorijos muziejus.
Bazilika pastatyta italų architekto XVII-XVIIIa šv. I. Lojolos garbei savo didingumu primenanti mini Vatikaną, pagrindinis altorius ir šv. Ignaco skulptūra XVIIIa. Čiurigeresko stiliaus kupolas ir nava su bareljefais vaizduoja šv. Ignaco gyvenimo epizodus. Vargonai įrengti XIX a. prancūzų meistro yra vieni geriausiai išlikę romantinės epochos vargonai su trimis klavietūromis ir daugiau nei 2000 vamzdžių.
Biblioteka, kur saugomi šv. Ignaco raštai ir kitos vertybės.
Šventovę supa puikus parkas. Čia įsikūręs Jezuitų dvasingumo centras, rekolekcijų namai, taip pat ir piligrimų centras, kuriame apsilankę, galime susipažinti su Loyoloje vykstančiais renginiais, peržiūrėti Ignacijaus kelią, o taip pat ir įsigyti piligrimų pasus.
Trumpa šv.Ignaco gyvenimo istorija:
Savo šeimoje jis buvo jauniausias iš trylikos vaikų. Sulaukęs šešiolikos jis buvo pasiųstas karo tarnybon pas Chuaną Velazquezą, ėjusį Kastilijos karalystės iždininko pareigas. Patekęs į prabanga ir rafinuotumu tviskančią dvaro aplinką, Ignacas pamėgo šias grožybes, nebuvo abejingas ir moterų grožiui. Dvare garsėjo kaip aistringas lošėjas, didelis nenuorama, mėgstantis pasišvaistyti kalaviju progai pasitaikius. 1521 m. jam kartu su savo ginklo draugais teko ginti Italijos Pamplonos miestą. Iš naujo užvirusių kovų metu Ignacą sužeidė patrankos sviedinys, viena jo koja buvo sulaužyta. Susipažinsime su šv. Ignaco Lojolos gyvenimo istorija ir dvasiniais išgyvenimais. Gydydamasis namuose Ignacas parodė nepaprastą ištvermę. Blogai gijusios kojos kaulus reikėjo iš naujo sudėti, neturint jokių nuskausminamųjų. Nors gydytojai Ignacui jau buvo patarę ruoštis mirčiai, Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus dieną (birželio 29) jo būklė ūmai pagerėjo. Fizinės sveikatos atgavimo metu Ignacas turėjo daug laisvo laiko. Neturėdamas ko nusigriebti jis pageidavo kokių nors „Aukso fondo” romanų. Laimė, Lojolos pilyje nebuvo pasaulietinio skaitalo, ir jam teko tenkintis Šventųjų gyvenimų skaitiniais. Kuo daugiau jis juos skaitė, tuo labiau žavėjosi šventųjų žygdarbiais. Po tokių ilgų svajonių jis jautėsi nepatenkintas, jam kažko trūko, ramybės širdyje nebuvo. Tokia buvo dvasinio atsivertimo pradžia.
Šv. Mišios. Laisvas laikas Lojoloje. Nakvynė Azpeitia/ Lojola.
3 DIENA. Loyola/Azpeitia - Onati - Zumarraga- Loyola.
Šv. Ignaco Lojolos gyvenimo istorija, tęsinys: Toks buvo ir bundantis gebėjimas skirti dvasias – patirtis, kurias vėliau Ignacas aprašys savo garsiajame veikale „Dvasinės pratybos”. 1522 m. atgavęs fizinę sveikatą ir dvasiškai pagijęs, Ignacas paliko savo gimtąją pilį. Likusius savo 15 tarnystės žemėje metų Ignacas praleido daugiausia rūpindamasis savo Draugija, kurios nariai greitu laiku pasklido po visą pasaulį. Jėzaus draugiją 1539m. Romoje įkūrė šv. Ignacas Lojola ir grupė kungų, pasišventusių vargšams. Popiežius Paulius III netrukus patvirtino ordino įkūrimą. Jam teko matyti, kaip maža aštuonių žmonių grupė išaugo iki 1000 narių organizacijos. Lojolai teko rašyti ordino konstitucijas ir rūpintis jo narių dvasine „formacija”. Pirmiausia naujųjų narių lavinimui steigtos jėzuitų mokyklos netrukus savo dvasinius ir mokslinius lobius atvėrė ir pasauliečiams nuo Brazilijos iki Japonijos. Šiandien Jezuitų bendruomenė sudaro 20 000 narių iš 112 šalių.
Maldingumas Dievo Motinai. Šv. Ignacas Lojola visada gerbė Dievo Motiną. Lojolos dvare šv. Ignacas vaikystėje matė Skausmingosios Motinos skuptūrą. Dažnai jis melsdavosi Olatz ermitaže prie Dievo motinos. Iškeliaudamas į savo pirmąją piligrimystę šv. Ignacas buvo sustojęs pasimelsti La Antika bažnyčioje prie Dievo Motinos. Jis padarė savo skaistybės įžadus prie Arantzazu Dievo motinos. Pirmoji jo piligrimystė pasiekė Montserato vienuolyną, kuriame yra garbinama Dievo Motina, ten saugoma nedidelė medinė La Moreneta (Tamsioji) statula XIIa ir ten jis paliko savo ginklus bei prabangius rūbus.
Šv. Mišios. Mąstymai Loyolos šventovėje.
Po to iškeliaujame Baskų (Euskadi) kalnuotu regionu aplankyti Dievo motinos šventovių. Onati - istorinis miestas Udanos slėnyje, kuriame turėjo dvarą Don Karlosas. Čia įkurtas universitetas XVI a. ilgai buvo vienintelis Baskijoje. Gotikinė šv. Mykolo bažnyčia ir barokinė rotušė puošia miestą. Kalnų kelias kyla 9 km iki Aitzgorri kalno papėdėje esančios šventovės . Čia aplankome Dievo Motinos Arantzazu Šventovę, kur pagal tradiciją pasakojama, kad 1469m. Dievo Motina pasirodė piemeniui Rodrigo de Baltzategi. Laisvas laikas meditacijai.
Grįžtant atgal į Lojolą, pagal galimybes aplankome Ermita de la Antika netoli Zumarraga – baskų romaninės statybos pavyzdys, žinomas nuo 1366m. kaip Zumarragos parapija (Dievo Motinos dangun ėmimo bažnyčia), vėliau pavadinta Antikine šventove dėl savo archainės statybos, naudojant akmenį ir medį. Daug meno kūrnių interjere: keltų kilmės ženklai (saulė, ugnis), taip pat ir viduramžių dekoracijos. Čia rasime gotikinę Mergelės Marijos skulptūrą. Siūlome kelionę pėsčiomis šv. Ignaco Lojolos keliu iki Lojolos miestelio. Nakvynė Azpeitia/ Lojola.
4 DIENA. Loyola/ Azpeitia -Vitoria - Laguardia - Tudela - Zaragosa (335 km).
Šv. Mišios Lojoloje. Mąstymai (keliaujant autobuse).
Keliaujame per Baskų kalnus šv. Ignaco Lojolos keliu, kurį šventasis praėjo pėsčiomis. Vitoria – miestas, įkurtas aukščiausioje provincijos vietoje, Baskų vyriausybės būstinė. Senamiesčio centre Plaza de la Virgen Blanca. Netoli iškilusi gotikinė šv. Mykolo bažnyčia, kurios išorinėje nišoje stovi miesto globėjos Virgen Blanca (Baltosios Mergelės) statula. Mieste yra dvi katedros – senoji gotikinė Catedral de Santa Maria, kuri restauruojama, ir naujoji - neogotikinė Catedral de Maria Imaculada XX a.
Rochos regionas yra derlingų žemdirbių fermų ir vynuogynų kraštas, taip pat ir senųjų civilizacijų bei piligrimų kelių sankryža. Vieni pirmųjų Iberijos pusiasalio gyventojų buvo Rochos regione. Romėnai, Visigotai, Musulmonai – visi palietė šią žemę savo kultūromis. Atvykstame į Laguardiją – jau Rochos regiono, vynadarių miestelį. Čia nuo seno gaminami Rochos (Rioja) vynai. Tai derlinga vynmedžiais apaugusi lyguma. Laguardia – viduramžių miestas kalnuose. Jį supa pylimai, bokštai ir vartai, o stačiose, siaurose, akmenimis grįstose gatvėse yra daug bodegas (vyno rūsių). Miesto bažnyčia Santa Maria de los Reyes gotikinė su puošniu vidiniu portalu.
Tęsiame piligriminę kelionę autobusu. Keliaudami palei Ebro upę pasiekiame Navaros regioną – kuris tapo nepriklausoma krikščionių karalystė dar Xa. Navara pasižymi vienu gražiausiu Iberijos pusiasalio gamtovaizdžiu ir yra ypatingai susijusi su Jezuitų istorija ir dvasingumu. Šv. Ignacijaus artimiausias draugas ir draugijos bendraįkūrėjas šv. Pranciškus Ksaveras gimė Navaroje. Šią žemę gindamas pats šv. Ignacijus patyrė dramatiškus įvykius, buvo sužeistas Pamplonoje.
Atvykstame į Tudelą. Tai didelis komercinis centras Ebro upės slėnyje, bet miestas yra senas. Čia rasime XIII a. tiltą per upę su 17 arkų. Plaza de Fueros yra pagrindinė senamiesčio aikštė, apsupta namų su kaldinto metalo balkonais. Čia kažkada vykdavo bulių kovos, ant kai kurių namų matyti tokių kovų dekoracijos. Išlikę du žydų kvartalai. 1194 m. statyta katedra liudija religinę toleranciją. Šalia išlikęs romaninis vienuolynas ir koplyčia IX a. kuri, kaip manoma, iš pradžių yra buvusi sinagoga. Čia vėl susitinkame su keliaujančiais į Santjago de Kompostelą.
Keliaudami palei Ebro upę mes pasiekiame ir Aragono regioną. XII-XV a. Aragonas buvo galinga karalystė, arba valstybių federacija, kuriai priklausė ir Katalonija. Ebro upė teka per šį regioną iki Viduržemio jūros, nuo seno gabendama ne tik prekes ir žmonės, bet ir įvairias kultūras. Piligrimai pakely gali matyti „Maurų stiliaus“ - Šiaurės Afrikos šalių ornamentų ir architektūros, kuri dominavo dalyje šio regiono. Aragonas dar labiau susijęs yra su Krikščionybės atėjimu į Ispaniją. Manoma, kad keliaudamas per Aragono žemes šv. Jokūbas evangelizavo Iberijos pusiasalio žmones, o Zaragosoje buvo padrąsintas pasirodžiusios jam Dievo Motinos. Nakvynė viešbutyje Zaragosoje.
5 DIENA. Zaragosa - Fraga - Verdu - Lleida- Manresa (260 km).
Zaragosa yra penktas pagal dydį Ispanijos miestas. XIX a. per Nepriklausomybės karą miestas gerokai nukentėjo, bet senamiestyje yra keletas įdomių pastatų ir bažnyčių. Basilika de Nuestra Senora del Pilar, turinti 11 kupolų, dengtų ryškiomis plytelėmis. Viduje esančioje Santa Capilla koplyčioje ant kolonos stovi sidabru spindinti ir gėlėmis išpuošta nedidelė Mergelės Marijos statula. Jos apsiaustas keičiamas kasdien, o piligrimai gali už koplyčios paliesti kolonos dalį. Ši Dievo Motinos statulėlė turi priminti apsireiškimą apaštalui Jokūbui, kuris evangelizavo Iberijos pusiasalį dar Ia. Dabartinė barokinė XVII a. bažnyčia yra pastatyta ankščiau buvusios nedidelės romaninės X a. koplytėlės, vėliau jau gotikinės XV a. bažnyčios (kuri sudegė) vietoje.
Tęsiame kelionė karališkuoju keliu, kuriuo šv. Ignacas Loyola keliavo iki Montserato vienuolyno. Šis kelias taip pat susilieja su Katalonijos Santjago keliu, todel čia galima pamatyti keliaujančius piligrimus į kitą pusę... Pervažiavę Cinca upę pasienkiame Kataloniją - vieną iš 17 –kos Ispanijos autonominių bendruomenių (comunidad). Tai išdidi atskira tauta valstybėje. Kadaise Katalonija buvo viena galingiausių jūrinių valstybių Viduržemio jūros regione. Ji turi iš dalies autonominę regiono vyriausybę ir savo kalbą - katalonų, kuria užrašyti beveik visi kelio ženklai, o vietovardžiai skamba kitaip nei ispanų kalba. Katalonija užima nemažą Ispanijos Pirėnų kalnų dalį, kur driekiasi žaliuojantys, gėlėmis išmarginti laukai. Čia slepiasi dailūs kaimeliai su romaninio stiliaus bažnyčiomis, o pajūris turi puikius smėlėtus paplūdimius. Šios žemės yra svetingos ir piligrimams. Netoliese yra Verdu miestelis su Šv. Petro Klavero gimtine. Nedidelis gražus miestelis, Santa Maria de Verdu bažnyčia.
Prie upės Segre atvykstame į Lleidą (Leridą) vienintelė išėjimo į jūrą neturinti Katalonijos provincijos sostinė. Centre stūkso iš maurų atkovoto 1149 m. La Suda – forto griuvėsiai. Už forto sienų XII a. pastatyta La Seu Vella – senoji Katedra. 1707 m. Filypas V ją buvo pavertęs kareivinėmis, dabar bažnyčia apleista. Keltuvu nusileidus į Placa de Sant Joan aikštę žemiau esančiame mieste randame naująją Katedrą bei XIII a. rotušę Paeria . Lleidoje yra ir Jezuitų Šv. Ignaco parapiją. Pakeliui lankome Igualada su Šv Marijos bažnyčia.
Vakare vykstame į Manresą. Bazilika La Seu matosi iš tolo. Kitoje pusėje rasime šv. Ignaco olą. Kardoner upė, kurią pries 500 metų perėjęs pats šventasis pasiekė Maresą. Pakeliui į Barseloną jis sustojo ties Kardonero upe įsikūrusiame Manresos miestelyje. Ilgos valandos maldoje ir darbas špitolėje nenuėjo veltui. Ties šia upe Ignacas patyrė viziją, kuri laikoma reikšmingiausia jo gyvenime. Tai buvo įvykis, kurio metu, kaip liudijo pats Ignacas, jis patyrė ir sužinojo daugiau negu per visą savo gyvenimą. Tai buvo toks Dievo patyrimas, kuris leido jam naujomis akimis žvelgti į visą kūriniją. Malonė visur rasti Dievo veikimą tapo vienu centrinių jėzuitų dvasingumo bruožų. Šv. Ignacas praleido Manresoje beveik metus laiko. Čia gimė jo „Dvasinės pratybos“. Po keleto metų šv. Ignacas sutinka savo pirmuosius draugus Paryžiuje ir kartu su jais įkuria Jėzaus draugų bendriją (vad. Jezuitais). Manresa visada buvo ir yra Jezuitų dvasingumo lopšys. Šv. Mišios. Mąstymai. Nakvynė Manresoje.
6 DIENA. Manresa - Montseratas (30 km).
Ryte šv. Mišios. Mąstymai.
Lankome šv. Ignaco Lojolos atminimo vietas Manresoje. Manresoje dar 1625m. buvo įkurtą pirmoji Jezuitų mokykla kartu su Barselonoje veikusia Beleno mokykla. Galiausiai čia buvo įkurtas muziejus XX a. o dabar yra Manresos turizmo informacijos centras. Santa Lucia ligoninėje šv. Ignacas gydėsi savo gyvenimo Manresoje laikotarpiu. Kaip yra pasakojama, kad šios ligoninės koplyčioje jis buvo pagautas dvasinės ekstazės ir išgulėjo ant grindų nejudėdamas 8 dienas ir 8 naktis. Tuo metu Dievas šv. Ignacui apreiškė Jėzaus bendrijos viziją. Dabar čia yra Ekstazės koplyčia. Sobrerroca gatvės 25 namo apatiniame aukšte Miquel Canyelles buvo apgyvendinęs šv. Ignacą 1522m. balandžio mėnesį. Gatvės gale dar galime pamatyti vieną iš viduramžių miesto bokštų, kuris tarnvo kaip stebėjimo bokštas ir vieni iš buvusių 8 miesto vartų. Šioje gatvėje rasime vištos šulinį, kuris pagal seną tradiciją pasakoją vieną stebuklą, kaip 1602m. mergaitė saugojo vištą, kuri bėgdama nuo jos įkrito į šulinį ir nuskendo. Ji verkė ir meldė šv. Ignacą jai padėti, nes bijojo pamotės. Ir atsitiko taip, kad višta atsigavo. Nedidelė koplytėlė pastatyta XVIII a šalia šulinio, kur lankosi maldininkai ir sulaukia malonių per šv. Ignaco užtarimą. Kitas pastatas Amigant primena vietą kur šv. Ignacas gydėsi, kaip ligoninėj. 1703 m. pastatas paverstas šv. Ignaco ligonio koplyčia. Paveikslas vaizduoja slaugomą piligrimą. Santa Maria de la Seu gotikinė katedra- bazilika buvo pastatyta 1328 m. ant Puigcardener kalvos ir yra svarbiausia miestelio bažnyčia. Tai viena gražiausių to periodo gotikinių bažnyčių Ispanijoj po Gironos. Jos didybė byloja apie miestelio klestėjimo kaip prekybinio centro laikotarpį Katalonijoje.
Olos kompleksas – geriausias Jezuitų Katalonijos baroko architektūros pavyzdys. Be viso išorinio grožio, ši vieta yra labai reikšminga Jėzaus draugijai ( Jezuitams), nes galima sakyti, kad čia ir gimė draugijos idėja. Lojolai teko rašyti ordino konstitucijas ir rūpintis jo narių dvasine „formacija”. Pirmiausia naujųjų narių lavinimui steigtos jėzuitų mokyklos netrukus savo dvasinius ir mokslinius lobius atvėrė ir pasauliečiams nuo Brazilijos iki Japonijos. Šiandien Jezuitų bendruomenė sudaro 20 000 narių iš 112 šalių. 1894m. šalia olos pastati Rekolekcijų namai, kuriuose įsikūrę Jezuitai ir šiandien veda dvasinius mokymus.
Pati Ola yra svarbiausia šventovės vieta. Pirmiausia uoloje buvo iškaltas kryžius ir įdėti varteliai. Vėliau, 1603 m. buvo pastatyta maža koplytėlė. Didėjant piligrimų skaičiui, vis daugiau pastatų buvo pristatoma aplink olą. Ola dekoruota XVIII a. – XIX a. su alebastriniu altoriumi (Joan Grau), kuriame vaizduojamas šv. Ignacas rašantis „Dvasines pratybas“ Manresoje. Turtingos dekoracijos ir 8 medlijonai vaizduoja šventojo gyvenimo momentus.
Barokinos fasadas padarytas perdėto baroko, norint užpildyti olos tuštumą, kol dar nebuvo pastatyta bažnyčia ir holas. Fasado centre šv. Ignaco skulptūra su „Dvasinių pratybų“ knyga, aplink korintinės kolonos, o viršuj langas – rozetė, simbolizuoja Dievo apšvietimą. Šiuo metu šventovė yra trijų aukštų. Tai architektų Joan Grau ir Francesc Grau darbas.
Įėjimo holas iki XVIII a. buvo kulto vieta, paskui tapo įėjimu į olą, dekoruotas 1922m. dailininko Marti Corona Art Nouveau stiliumi. Ši vieta yra tarsi pasiruošimas keliaujant link švenčiausios olos. Sienų ikonografija, vitražai, mozaikos pseudo vitražuose, 6 medalijonai įveda mus į tikėjimo paslaptis ir šventojo gyvenimą. Ant grindų matome šv. Ignaco šeimos herbą ir jo, kaip buvusio kario ginklus sudėtus ant žemės.
Bažnyčia pastatyta 1750 – 1763 m. yra kaip ir baigiamasis šventovės elementas , kuris padarė Olą šventove tarptautinės reikšmės. Ji turi vienintelę navą su šoniniais altoriais. Bažnyčia nubuvo dekoruota iki XIX a. nes Jezuitų draugija buvo keletą kartų išvaryta iš miesto. Dabar matome Jezuitų šventųjų skulptūras vienoje pusėje, centre - Marijos Nekaltojo Prasidėjimo skulptūrą , viršuje – Švč. Trejybę, kitame šone – šv. Ignacą Lojolą ir šv. Pranciškų Ksaverą. Laisvas laikas asmeninei maldai.
Šiandien jau pasieksime Montserato vienuolyną. Benediktinų Monteserrato vietovėje ant Dievo Motinos vienuolyno altoriaus palikęs savo riterišką kalaviją ir peilį, šv. Ignacas apsivilko skurdžius piligrimo rūbus. Aukščiausia „Dantyto kalno“ (Mont serrat) ketera siekia 1236 m. Čia randasi švenčiausia Katalonijos vieta – Santa Maria de Montserrat vienuolynas apsuptas net 15 koplyčių ir atsiskyrėlių olų. Pirmą kartą paminėta koplyčia IX a. o pats vienuolynas buvo įkurtas XI a. Nepriklausomybės karo metu XIX a. pr. Kataloniją užpuolę prancūzai sugriovė vienuolyną ir išžudė vienuolius. 1844 m . vienuolynas buvo atstatytas ir jame vėl apsigyveno vienuoliai. Šiandien čia gyvena Benediktinų vienuoliai. Bazilikoje yra saugoma Tamsioji Mergelė Marija – La Moreneta, nedidelė medinė XII a Dievo Motinos statulėlė, nors pasakojama yra, kad ji buvo išdrožta šv. Luko.
Čia galima išgirsti chorą „Escolania“ giedant „Salve Regina y Virolai“ (Montserrat himną)
Pamaldos: (Monday - Saturday) 11.00 h Conventual Mass at the Basilica 12.00 h Mass at the Chapel of the Holy Sacrament, 13.00 h Monday - Friday: Salve Regina and Vilorai by the boy's Choir Saturday: Salve Regina and Virolai by faithful and pilgrims 18.15 h Rosary 18.45 h Vespers. Laisvas laikas asmeniniams apmąstymams.
Keletas kilometrų žemyn nuo Montserato yra buvęs Santa Cecília vienuolynas. Labai paprasta X a. bažnyčia yra tyras Katalonų Romaninės statybos pavyzdys. Šiandien čia paprasčiausias kalnų namelis turistams. Kai kurie ermitažai pasiekiami tik funikulieriumi. Vakare grįžtame į Manresą nakvynei.
7 DIENA Keliaujame į Barseloną. Trumpa ekskursija po miestą ir laisvas laikas prie jūros. Nakvynė viešbutyje .
8 DIENA Vykstame į oro uostą. Skrydis: Barselona – Vilnius
Kelionės kaina: 890 Eur + skrydžiai nuo 300 Eur
Į kelionės kainą įskaičiuota:
Lėktuvo bilietai: Vilnius – Europos miestas – Bilbao;
Lėktuvo bilietai: Barselona – Vilnius;
Kelionė pagal programą patogiu autobusu;
7 nakvynės svečių namuose arba viešbučiuose;
Kelionės vadovo-gido paslaugos;
Ekskursinė programa;
Kelionės dokumentų sutvarkymas,
Į kelionės kainą neįskaičiuota:
Bilietai į mokamus objektus ~ 30 Eur; Jūsų pasirinkto bagažo mokesčiai. Kelionės draudimas; Maitinimas.
Pastabos: Objektų lankymo tvarka ir įėjimo bilietų kaina gali kisti, kelionės vadovas muziejuose ekskursijų neveda. Grupės pageidavimu, kartu keliauja kunigas, kaip dvasinis vadovas, kuris organizuoja maldas ir dvasinius mąstymus. Esant mažesnei grupei nei minimalus keliautojų skaičius, kelionę gali būti vykdoma proporcingai padidinus kelionės kainą.