PANCŪZIJOS PROVANSAS. LURDAS
Pažintinė - piligriminė kelionė po Prancūzijos Provansą
Prancūzija - su 61 mln. gyventojų, viena didžiausių Europos valstybių - plotas 543 965 kv. km. Šalis padalinta į 22 regionus (arba sritis). Nė viena sritis tiek nesužadina vaizduotės kaip Provansas. Provanso sieną nužymėjo pati gamta: vakaruose tai Ronos upė, pietuose - Viduržemio jūra, o šiaurėje - kiek siekia alyvmedžiai. Rytuose siena eina Alpėmis. Tarp šių ribų plyti įvairus kraštovaizdis: gilūs tarpekliai, Camargue druskožemis, levandų laukai ir saulės nutvieksti paplūdimiai. Praeities gyventojai paliko čia savo pėdsakų. Viduržemio jūros pakrantę atrado finikiečiai. Prieš 2500 metų graikai šiame krašte įkūrė svarbiausius miestus: Marselį, Nicą, Arlį, Nimą. Vėliau šias žemes užkariavo romėnai, palikę kraštui dabartinį jo vardą. Orange ir Arlyje tebenaudojami romėnų laikų statiniai. Įtvirtinti kaimai, tokie kaip Eze pastatyti siekiant atsilaikyti prieš Saracėnų piratus, kurie VI a. puldinėdavo pakrantę. Provansas – piečiausias Prancūzijos regionas, išsaugojęs seną dialektą, papročius ir tradicijas kraštas, garsėja švelniu, saulėtu klimatu, mėlynais levandų laukais, alyvmedžių sodais, cikadų koncertais, provansališkai ramiais vakarais dvelkiančiais prieskoniais ir vaistažolėmis. Provansas maudosi saulės šviesoje, kol ima siautėti atšiaurusis mistralio vėjas. XIX a. turtingi europiečiai mėgaudavosi šilta Rivjeros žiema, iki šių dienų išliko elegantiški vasarnamiai. Tai kraštas, įkvėpęs ne vieną menininką. Čia gimė garsiausi impresionistų kūriniai. Vasaros mėnesiais čia gausu pramogų, tokių kaip operos, šokio, teatro, fotografijos bei džiazo festivaliai, kurie vyksta skirtinguose Provanso miesteliuose. Visas regionas, atrodo, gyvena menu. Galima rasti ir provansietiškų bulių kovų turnyrus arba Camarque piemenų žirgų lenktynes. Kalnų kaimeliai ir įspūdingi tarpekliai yra keliautojų ir gamtos mylėtojų rojus.
Pakeliui į Lurdą, keliausime per dar vieną Prancūzijos regioną - Langedoką ir Rusijoną. Tai dvi atskiros sritys, besidriekiančios nuo Pirėnų prieškalnių Ispanijos pasienyje iki Ronos upės žiočių. Giliau žemyne plytintis sausas, saulės išdegintas kraštas pagamina pusę Prancūzijos stalo vynų ir sunokina pirmuosius sezono persikus bei vyšnias. Šis kraštas turi daug istorijos klodų, kurie vienija šias dvi sritis. Kadaise Langedoke buvo kalbama oksitaniškąja kalba, kurią vartojo trubadūrai. Rusijoną iki pat 1659 m. valdė Ispanija. Kataloniškas paveldas matyti visur - nuo kelionženklų iki paelijų ir ryškių fasadų, o taip pat ir bulių kovų tradicijos. Iš senųjų kultūrų palikimo žymiausi yra Nimo amfiteatras, Pont du Gard akvedukas, didingos katarų tvirtovės ir tobulai restauruotas Carcassones senamiestis. Regionas turi ilgą Viduržemio jūros pakrantę su naujais kurortiniais miesteliais. Krašto giluma kalvota, kurioje driekiasi vynuogynai.
Pasiekiame ir Pirėnų kalnų regioną, kuriame yra mūsų piligrimystės tikslas - Lurdo miestelis, Prancūzijos svarbiausia Dievo Motinos šventovė. Seniausi šio krašto gyventojai baskai, kurie išlaikė savo kalbą ir kultūrą. Į rytus nuo Atlanto pakrantės plytinčios Pirėnų kalvos labai vešlios, dauguma kaimelių verčiasi žemės ūkiu, kita kalnų teritorija beveik negyvenama, o į Lurdą kasmet atvyksta apie keturi milijonai maldininkų.
Lurdo miestelis įsikūręs Pirėnų kalnų papėdėje prie Ispanijos sienos. Miestelį supa trys viršukalnės, aukštesnės nei 1000 m.: Béout, Petit Jer ir Grand Jer . Gave de Pau upės kilpoje atsidengia uola, vadinama Massabielle. Jos šiauriniame pakraštyje, prie upės, atsiveria netaisyklingos formos tuščia ertmė, arba grota., kurioje 1858 m. įvyko šv. Marijos apsireiškimai. Iki tol miestelyje garsėjo ant skardžio pastatyta pilis–tvirtovė Château fort de Lourdes. Lurdo šventovė (Sanctuaires de Lourdes) įrengta vietoje, kurioje Bernadetai pirmą kartą apsireiškė Švč. Marija – katedra Notre-Dame de Lourdes. Taip šis miestelis tapo gausiai lankomu turistų bei piligrimų iš viso pasaulio.
Kelionės programa:
1 Diena Skrydis Vilnius – Europos miestas - Tulūza. Tulūza (Toulouse) - pramoninis ir universitetinis didmiestis. Jis taip pat garsėja aviacine pramone (Concorde, Airbus, kosmine raketa Ariane). Mieste yra Cite de l'Espace - didžiulis kosminis parkas. Tulūzos gatvėse verda gyvenimas. Čia puiki virtuvė, nuostabios bažnyčios, rausvų plytų senamiestis. Šiltas, pietinis Pusmėnulio formos miestas ant Garonos upės kranto buvo klestintis vestgotų miestas, vėliau Renesanso miestas su bokštuotais plytiniais rūmais. Didingiausi rūmai išliko aplink Capitole aikštę ir didžiulę rotušę Hotel de Ville XVIII a. Didelis studentų skaičius mieste lemia žemesnes kainas, čia gausu kavinių, austrių barų ir knygynų. Buvusi skerdyka paversta puikiu modernistinio ir šiuolaikinio meno centru Les Abattoirs. Pirmojo domininkonų vienuolyno vietoje vietoje pastatyta nuostabi Les Jacobins bažnyčia XIII a. Vienuolynas buvo ir Tulūzos universiteto steigėjas. Bazilika St-Sernin didžiausia Europoje romaninė bazilika, pastatyta XI-XII a. į miestą atvykusiems maldininkams su įspūdinga aštuoniakampe plytine varpine. Nakvynė viešbutyje Tulūzoje.
2 Diena Pusryčiai. (330 km) Keliaujame link Provanso. Vienas iš geriausiai išlikusių antikinių romėnų akvedukų – *Pont du Gard. Vykstame į „antrąja Roma“ vadinamą Avinjoną (Avignon), romėnų įkurtą prieš 2000 metų. XIV amžiuje suklestėjęs Avinjonas buvo apjuostas akmenine siena, kuri išliko iki šiol. Nuo 1305m. iki 1378m. Avinjone gyveno ir valdė 7 popiežiai, todėl jis vadinamas „Popiežių miestu“. Apžiūrėsite didingus *Popiežių rūmus Palais des Papes, vienus iš didžiausių gotikos statinių Europoje, apsuptus parkų su apžvalgos aikštelėmis, nuo kurių atsiveria nuostabios apylinkių panoramos; šalia esančią bažnyčią, kurioje palaidoti popiežiai Benediktas XII ir Jonas XXII; liaudies apdainuotą garsųjį *Šv.Benezeto tiltą Pont St-Benezet per Ronos upę, Monetų rūmus. Laisvas laikas, kurio metu siūlome paklaidžioti jaukiomis Avinjono senamiesčio gatvelėmis, pajusti subtilią šio krašto dvasią. Avinjono visuomeninio gyvenimo centras yra l'Horloge aikštėje su lauko kavinėmis ir karusele, pastatyta da 1900 m. Viena gražiausių yra Teinturiers gatvė. Iki XIX a. ryškiais raštais čia margintas kartūnas (indiennes) tapo pavyzdžiu kuriant Provanco audinių raštus ir šiandien. Avinjone daug muziejų : Musee du Petit Palais, Musee Calvet, Musee Angladon, Collection Lambert. Avinjone vyksta didžiausias Prancūzijoje festivalis Off, apimantis baletą, dramą ir klasikinės muzikos koncertus. Nakvynė viešbutyje Avinjone.
3 Diena. Pusryčiai. (155 km) Lankome Oranžą (Orange), dar vadinamą „Princų miestu“. Tai galų legiono veteranų įkurtas miestas, jame gausu galų ir romėnų kultūros palikimo. Pažintis su miestu, garsiu antikiniais paminklais ir vadinamu vartais į Provansą: Julijaus Cezario garbei pastatyta triumfo arka, antikinis imperatoriaus Augusto I įsakymu pastatytas *teatras – geltono akmens statinys, iki šiol stulbinantis savo didingumu ir tobula akustika. Čia iki šiol vyksta spektakliai ir koncertai. Grupės pageidavimu *pakilimas į apžvalgos aikštelę, kur atsiveria nuostabus vaizdas į levandų laukų apsuptą Vėjų kalną – aukščiausią Provanso vietą, derlingas apylinkes, miesto ir Ronos upės slėnio panorama. Oranžas yra klestintis srities centras. Laukai, vaismedžių sodai ir puikūs Cote du Rhone vynuogynai padarė jį svarbia vynuolgių, alyvuogių, medaus ir trumų prekyviete. Aplink XVII a. Hotel de Ville rūmus žavios gatvelės veda į pavėsingus skverus. Kelionė į Luberono slėnį. Ilga klinties kalnų virtinė Montagne du Luberon yra viena žavingiausių Provanso vietovių. 1125 m aukščio siekiantys kalnai žavi laukine gamta ir vaizdingais kilimais. Beveik visa teritorija priklauso regioniniam gamtos parkui. Čia apie 100 augalų rūšių, kedrų miškai ir ąžuolynai. Kadaise Luberonas buvo plėšikų slėptuvė, dabar jo kalvose slepiasi ištaigingi vasarnamiai. Vykstame į nuostabų ant kalvos įsikūrusį Gordes miestelį. Žavios viduramžių gatvelės su arkadomis veda prie virš miesto iškilusios XVI a. pilies. Miestelį labai pamėgo pasaulio įžymybės. Kalnų keliu vingiuojame per Village des Bories - keistą senovinį kaimą, kurio akmeninės trobelės primena bičių avilius. Vienas ant kito sukrautų akmenų sienos - tai neolitinio laikotarpio palikimas, kurio čia pilna. Slėnyje stovi nuostabus romaninis cistersų vienuolynas Abbaye de Senanque. Toliau lankome spalvingąjį Rusijoną (Roussillon). Miestas skendi nepaprastoje spalvų šviesoje ir garsėja senaisiais *ochros karjerais. Siauros miestelio gatvės vingiuoja tarp namų, kurių fasadų spalva kinta nuo šviesiai geltonos iki tamsiai raudonos. Aplankome *Levandų muziejų. Nakvynė viešbutyje Avinjone.
4 Diena Pusryčiai. (90 km) Kelionė į Les Baux-de-Provence – miniatiūrinį viduramžišką miestelį, vieną keisčiausių Provanso vietų. Apleista citadelė atrodo tarsi didžiulio uolėto plokščiakalnio tęsinys. Pilies griuvėsiai ir senoviniai namai iškilę virš Val d'Enfer (Pragaro slėnio), nusėto paslaptingomis uolomis. Jo nameliai iškalti uoloje, 800m aukštyje, nuo kurios atsiveria vaizdas į Viduržemio jūrą bei gražiuosius klonius šiaurėje. Viduramžiais Les Baux buvo įsikūrę galingi feodalai, kildinę save iš Biblinio karaliaus Baltazaro. Pilies bokšte plevėsuoja vėliava su 16 kampų žvaigžde - tai tos žvaigždės -kometos simbolis, kuris iš Betliejaus atvedė Baltazarą iki Les Baux - toks yra pasakojimas. Viduramžiais čia buvo garsiausias iš Provanso Cours d'Amour dvarų, kuriuose trubadūrai giedojo ditirambus damoms. Les Baux šlovė užgeso 1632 m. kai tapo protestantų tvirtove ir Liudviko XIII įsakymu buvo sugriauta. Tik pilies griuvėsiai primena neramią praeitį. Iš čia atsiveria nuostabus vaizdas. Lankome citadelę, mirusiųjų miestą su laiptuotomis pėsčiųjų gatvelėmis, suvenyrų parduotuvėlėmis ir jaukiais restoranėliais. Iki šiol gyvenamas kaimelis apačioje turi nedidelę aikštę, XII a. šv. Vincento bažnyčią, šalia esančią koplyčią Chapelle des Penitents Blancs, kurią papuošė vietos meninikas Yves Brayer. Aplankome unikalų muziejų įsikūrusį buvusiuose smėlio karjeruose. Netoliese yra vienas didžiausių buvęs XII a. vienuolynas Abbaye de Montmajour, išlikusi vienuolyno romaninė bažnyčia kaip muziejus. Toliau vykstame į graikų ir romėnų miestą Arlį (Arles), kaip sakoma, kad tokių miestų, kur būtų susitelkę visi srities kerai, nedaug. Įsikūręs prie Ronos upės jis tapo istoriniais vartais į Camargue. Romėnų architektūros paminklus, tokius kaip arena ir Konstantino maudyklos, papildo gynybinė ochros spalvos siena ir vėlesnių pastatų romėniškų čerpių stogai. Šio provansalų papročių ir kultūros bastijono muziejai yra vieni geriausių visoje srityje. 1888-1889 m. čia gyveno Van Gogas. Bet Arli nebėra pramoninis miestas, kokį tapė dailininkas. Pagrindinis verslas dabar yra turizmas, o miesto pramogos įvairios - nuo Arlio festivalių iki bulių kovų. Šiandien miestas pelnė Prancūzijos „Meno ir istorijos miesto“ titulą. Lankome senovės romėnų *areną, antikinį teatrą, Šv.Trofimo katedrą XII a. ir vienuolyno ansamblį, rotušę, Konstantino pirtis, Van Gogo kavinę Forumo aikštėje. Pakeliui įdomus Tarascon miestelis. Pasak padavimo, miestui vardą davė taraska, pabaisa - pusiau žvėris, pusiau žuvis, kurią sutramdė šv. Morta, vėliau palaidota miestelio bažnyčioje. Su taraskos atvaizdu iki šiol rengiamos eitynės birželio mėnesį. Pagal galimybes lankome vieną puikiausių gotikinės Provanso karo architektūros pavyzdžių - XV a. pilį Chateau du Roi Rene ant Ronos krantų. Niūri pilies išorė slepia gotikinį vidaus grožį: ištapytas pokylių sales, flamandišką kiemą, sraigtinius laiptus. Vakare atvykstme į Nimes. Nakvynė viešbutyje Nimes.
5 Diena Pusryčiai. (200 km) Nimes – svarbi antikos laikų kryžkelė, taip pat garsėja savo antikos laikų paminklais. Tai miestas-muziejus po atviru dangumi su geriausiai išlikusia antikine romėniška šventykla (Maison Carree), didžiuliu amfiteatru, geriausiai išsilaikiusiu šio tipo statinys. Miestas garsus festivaliais ir bulių kovomis. Nimes muziejus turtingas archeologiniais radiniais. Miestas turėjo audringą praeitį ir ypač nukentėjo XVI a. per hugenotų karus, kai buvo smarkiai apgriauta Notre Dame et St-Castor katedra. XVII-XVIII a. miestas klestėjo iš tekstilės pramonės ir iki šiol yra vienas iš patvariausiu medvilninių audinių, vadinamų denim (t.y. de Nimes) gamintojų. Daugelis gražių šio laikotarpio pastatų yra restauruota. Romėniški Porte Auguste vartai, pastatyti ankščiau 20 metų už Maison Carree šventyklą, kadaise buvo vienos ilgiausių Galijoje miesto sienos dalis. Dvi didžiosios išlikusios arkos buvo skirtos vežimams, o mažosios - pėstiesiems. Kitas svarbus paminklas yra Castellum, į kurį atitekėdavo vanduo iš Pont du Gard akveduko. Iš čia storais vamzdžiais būdavo paskirstomas po miestą. Kai romėnai atvyko į miestą, rado galų miestą, įkurtą aplink šaltinį ir pavadino jį Nemauzu - savo upės dievo vardu. XVIII a. buvo užveistas geometriškas parkas su skaidrių tvenkinių tinklu ir akmeninėmis terasomis (Jardin de la Fontaine). Ovalioje arenoje tilpo 25 000 žiūrovų, šiandien ji vėl naudojama koncertams ir bulių kovoms. Maison Carree - Keturkampis namas- perdėm proziškas pavadinimas 2 m. po Kr. dailiai romėnų šventyklai - tokiai vienintelei geriausiai išsilaikiusiai pasaulyje. Ji turi korintines kolonas ir frizą su smulkiomis skulptūromis. Nimes muziejai: Musee Beaux Arts, Archeologijos muziejus, Carre d'Art - šiuolaikinio meno muziejus. Toliau keliaujame palei Viduržemio jūrą. Lankome Kamarke (Camargue) gamtos draustinį. pati gamta sukūrė Ronos žiotyse 140 000 ha pelkių, ganyklų, kopų ir druskingų lygumų plotą. Jūros druska yra bene didžiausias Camargue "derlius". Per vasarą išgaruoja didžiulės sūraus vandens įdubos, ir druskos kristalai sudaro tviskančius saulėje kalnus iki 8 m aukščio. Čia veši ir unikali augalija, pvz. eglūnai ir narcizai, veisiasi tokie paukščiai kaip didieji baltieji garniai ir ibiai. Ganyklose ganosi avys, galvijai ir nedideli šyvi į arabų veislės žirgus panašūs arkliai, kuriais jodinėja piemenys ir jie niekada neuždaromi į arklides. Tai užsigrūdinusi bendruomenė, nuo seno gyvenusi šiaudais dengtose trobose (cabanes) ir iki šiol svarbi išlaikant Camargue papročius. Piemenys kiekvieną balandį Arles arenoje rodo savo jojimo meną. Provanso bulių kovose gyvuliai ne žudomi, o tik nedideliu kabliu nuraškomas raudonas kaspinėlis tarp jų ragų. Flamingai visada siejami su Camargue parku, bet čia gyvena ir dar kitų įspūdingų paukščių. Važiuojame iki nedidelio miestelio Les Stes-Maries-de-la-Mer (šv. Marijų prie Jūros) kuriame yra bažnyčia menanti legendinį Betanijos laivo atplaukimą į šią Prancūzijos pakrantę. Pasak pasakojimo, laive buvo Marija Magdalietė, Marija Kleopė, Marija Salomė, Morta, jų tarnaitė Sara (jodaodė) ir dar keletas vyrų. Bažnyčios skulptūros vaizduoja šį I a. įvykį, o kriptoje yra gerbiama šv. Sara, kurią savo globėja pasirinko čigonai. Gegužės mėnesį jie susirenka iš visos Prancūzijos ir kitų šalių į metinė piligrimystę. Bažnyčia stovi visai arti jūros, galima užlipti ant stogo ir pasigrožėti Camarque parko vaizdais. Sustojame poilsiui prie jūros netoli Montpelje (Montpellier). Vakare atvykstame į Karkasonę (Carcassonne). Nakvynė viešbutyje Karkasonėje.
6 Diena Pusryčiai. (260 km) Karkasonė - šio miesto citadelė yra tobulai restauruotas ir UNESCO saugomas viduramžių miestas. Jis įsikūręs ant stataus Aude upės kranto. Bokšteliai ir gynybinė siena virš žemutinio miesto - pasakiškas reginys. Strateginėje vietoje tarp Atlanto ir Viduržemio jūros, koridoriuje tarp Iberijos pusiasalio ir kitos Europos dalies įsikūrusią gyvenvietę II a. dar labiau sutvirtino romėnai. Miestas ypač suklestėjo XII a. valdant Trencaveliams, kurie pastatė pilį ir katedrą. Strateginė Karkasonės vieta lėmė ir tai, kad jis dažnai atsidurdavo religinių konfliktų centre. 1209 m. Trencavelis suteikė prieglobstį katarams, todėl miestą apgulė žygį prieš ereziją paskelbęs Simonas de Montfortas. XIV a. inkvizicija tęsė negailestingą kovą su katarais (katharos - gr. švarus). Tai buvo XIII a. krikščionių sekta, kritikavusi Bažnyčios korupciją, bet taip pat laikiusi blogiu visą materialųjį pasaulį. Siekdami išlikti švariais, jie turėjo išsižadėti pasaulio, nesmurtauti, tapti vegetarais, susilaikyti nuo lytinių santykių. Popiežius paskelbė kryžiaus žygį prieš katarus, kovotojams pažadėdamas jų žemes ir iš anksto atleido kovotojams nusikaltimus. 1209 m. buvo išžudyta 20 000 Beziers miestelėnų, 140 Minerve sudeginta ant laužo, o 1244 m. paskutiniai katarai 225 žuvo gindamiesi Montseguro tvirtovėje. Laisvas laikas mieste. Keliaujame link Lurdo (Lourdes). Tai viena iš garsiausių Europos šventųjų vietų, išgarsėjusi, kai 1858 m. keturiolikmetei Bernadette Soubirous apsireiškė Mergelė Marija. 5 mln. žmonių kasmet aplanko Grotte Massabielle grotą, kur įvyko regėjimai ir kambarį Petits Fosses gatvėje kur gyveno Bernadetos šeima. Netoli miestelio buvo ta ola, kur Bernadeta regėjo Dievo Motiną net 18 kartų. Nors vietos teisėjas draudė mergaitei artintis prie grotos, ji buvo atvesta Marijos prie šaltinio, turinčio stebuklingų gydomųjų galių. Šį stebuklą Bažnyčia patvirtino XIX a. 7 deš. ir nuo tada daugybė žmonių tvirtina pagiję šioje vietoje nuo švento vandens. Atvykę susipažįstame su trijų aukštų Dievo Motinos šventove. Laisvas lakas asmeninei maldai. Vakare dalyvaujame piligrimų žvakių procesijoje, kurios metu įvairiomis kalbomis kalbamas rožinis, aplankome Mergelės Marijos apsireiškimo grotą. Nakvynė viešbutyje Lurde.
7 Diena Pusryčiai. (175 km) Pusryčiai. Visa diena skirta mūsų piligrimystei Lurde. Ryte einame į Lurdo švento šaltinio maudykles. Toliau dalyvaujame piligrimų programoje Lurde: šv. Mišios, einame Kristaus Kančios kelią, dalyvaujame ligonių palaiminime. Esant geram orui pasikelsime į Pirėnų kalnus apžvelgti apylinkių. Vakare išvykstame į Tulūzą (Toulouse). Nakvynė viešbutyje.
8 Diena Skrydis: Tulūza – Europos miestas - Vilnius.
Kelionės kaina: 850 Eur + skrydis nuo 300 Eur
Į kelionės kainą įskaičiuota:
• Lėktuvo bilietai Vilnius- Tulūza – Vilnius;
• 7 nakvynės viešbučiuose su pusryčiais;
• Kelionės vadovo – gido paslaugos;
• Ekskursinė programa;
• Kelionė patogiu autobusu;
Į kelionės kainą neįskaičiuota
Bilietai į *mokamus objektus ~50-100 Eur; Muziejuose kelionės vadovas-gidas ekskursijų neveda (naudojamasi audiogidu). Jūsų pasirinkto bagažo mokesčiai; Kelionės draudimas; Kitas maitinimas; Arbatpinigiai; Asmeninės išlaidos.
Pastabos: Lankomų objektų tvarka gali keistis. Muziejuose kelionės vadovas ekskursijų neveda. Esant mažesnei grupei nei minimalus keliautojų skaičius, kelionę gali būti vykdoma proporcingai padidinus kelionės kainą.