Maroko Karalystė (Marokas) - valstybė šiaurės vakarų Afrikoje (plotas - 446 550 km²)
Sostinė: Rabatas 1, 5 mln. gyventojų (2006 m). Ribojasi su Alžyru, Vakarų Sachara. Jos krantus ties Gibraltaro sąsiauriu skalauja Viduržemio jūra ir Atlanto vandenynas, visai šalia yra Kanarų salos. Sąsiauris skiria Europą nuo Afrikos. Beveik šalies centre – Atlaso kalnynas, aukščiausia viršūnė (Toubkal Peak) – 4167 m virš jūros lygio. Atšiaurūs Rifo kalnai – šiaurėje. Pačios seniausios uolienos Afrikoje yra kambro periodo uolienos, esančios Atlaso kalnų viršūnėse. Atlaso kalnų prieškalnėse dažnai vyksta žemės drebėjimai. Pastarasis pats didžiausias įvyko 1960 m. Agadire, per kurį žuvo 12 000 žmonių. Visos Maroko upės prasideda Atlaso ir Rifo kalnuose, kurie tęsiasi Šiaurinėje Maroko pakrantės dalyje 200 km (1500 m aukščio) ir sudaro barjerą tarp Viduržemio jūros ir centrinių šalies rajonų. Rifo kalnų krantai statūs su siaura smėlio juosta.
Tikėsite ar ne, bet Marokas ankstyvą kovą – tai šalis, kurioje galima dieną pradėti pačioje tikriausioje dykumos oazėje, paslidinėti Aukštuosiuose Atlaso kalnuose, o po pietų pasidžiaugti saulėtomis Atlanto pakrantėmis. Kovo mėnesį Maroke prasideda tikras pavasaris: po lietaus pražysta migdolai ir rododendrai, vaismedžiai pietiniuose Atlaso kalnų slėniuose. Migdolų augintojų kaimeliuose jau nuo vasario pabaigos rengiamos migdolų žydėjimo šventės.
Kovas - tai geriausias laikas susipažinti su dar pernelyg neįkaitusia Sacharos dykuma, apsilankyti žalioje oazėje, pasitikti saulėlydį Sacharos kopose...ir dar daug netikėtų akimirkų, kai nepažįstamas Marokas atsiskleidžia įvairiausiomis spalvomis.
Gyventojai. 33, 241 mln. gyventojų (2006 m. liepa). Daugumą gyventojų sudaro berberai, didžiausia mažuma – arabai, yra nedaug juodaodžių afrikiečių ir europiečių.
Kalba. Oficiali arabų kalba priklauso semitų kalbų grupei. Neoficiali antroji Maroko kalba – prancūzų, kuri verslo ir ekonomikos aplinkoje vartojama kaip pagrindinė. Apie 10 mln. Maroko gyventojų kalba berberų kalba.
Religija. 98, 7 % sudaro musulmonai-sunitai, 1, 1 % – krikščionys, 0, 2 % – judėjai.
Klimatas. Prie vandens klimatas būna subtropinis, šalies gilumoje – žemyninis. Oro temperatūra svyruoja tolstant nuo Viduržemio jūros ir Atlanto vandenyno. Maroke ištisus metus šilta ir drėgna. Aišku, oras priklauso nuo vietovės, kur esate: Pietuose, Rytuose, dykumose temperatūra būna aukšta, o kai kur kalnuose ar atokioje vietovėje naktį temperatūra gali kristi žemiau nulio. Vidutinė temperatūra sausio mėnesį – 10-12 laipsnių, liepos mėnesį 24-28 laipsniai šilumos. Vidutinis metinis kritulių kiekis yra apie 1000 mm, šiaurėje ir pietvakarinėje dalyje lyja mažiau (200 mm). Kalnuose žiemą iškrinta sniegas, Atlanto vandenyno pakrantėje dažnai susidaro rūkas. Pakrančių klimatas švelnus ir žiemą, čia šalnų nėra, bet centriniuose rajonuose žiema - šaltesnė, o vasara – karštesnė. Vasarą oro temperatūra staiga kyla visoje Maroko teritorijoje, išskyrus Atlanto pakrantę į pietus nuo Kasablankos, kur iš šiaurės į pietus teka šaltoji Kanarų srovė. Ji daro ženklią įtaką šioms vietovėms, kur dieną dažnas rūkas ir vėsus oras. Pats karščiausias oras yra Marakeše - vasaromis čia oro temperatūra pakyla iki 38-40° C dieną, o naktimis nukrenta iki 18-24° C. Kalnuose 1500 m aukštyje vasarą oro temperatūra pasiekia iki 32° C. Iš Sacharos dažnai atslenka ciklonai, kurie persirita Atlaso kalnus ir susitinka su Atlanto anticiklonu. Tada Maroko pakrantėse pučia sausas karštas vėjas, kuris gali pasiekti uragano lygį. Šie vėjai vadinami šergais (Chergui), o Europoje – siroku, ir sukelia kelias dienas besitęsiančius dusinančius karščius. Pietiniuose rajonuose yra dažnos smėlio audros.
Augmenija. Maroke yra Alpinės pievos, tankūs miškai, stepės Sacharos pakraščiuose ir oazės dykumoje. Marokui yra būdingas Viduržemio jūros Makvis – tankiai suaugę dygliuoti visžaliai krūmai ir medžių sąžalynai, akmeninių (Quercus ilex) ir kamštinių ąžuolų (Quercus suber) giraitės, augančios kalnuose iki 700 m virš jūros lygio, o aukščiau – mišrūs miškai. Kalnuose ir lygumose yra daug alepinių pušų ir kadagio miškų. Rifo kalnų viduryje, Vidurio Atlaso šiaurėje ir Aukštojo Atlaso rytuose auga Atlaso kedras (Cedrus atlantica), vertinamas dėl savo aromatingos ir labai ilgaamžės medienos. Pietvakarių Maroke endeminiu augalu yra arganas, dar vadinamas geležiniu medžiu, iš kurio vaisių spaudžiamas augalinis aliejus. Šiaurės rytų stepės padengtos ašuotene (Stipa tenacissima) (angl. Esparto arba angl. esparto grass), iš kurios gaminamas aukštos kokybės popierius. Sausiems centriniams ir pietiniams rajonams būdinga krūminė kietalapė augalija, žolynai (liucerna, kietis, kupranugarinė žolė ir kt.). Maroke daug augalų, įvežtų iš kitų Viduržemio jūros klimato regionų: tai eukaliptai ir įvairūs kaktusai.
Gyvūnija. Daugelio gyvūnų, gyvenusių šiaurės Afrikoje Romos imperijos laikais, iki šių dienų neliko, tai: krokodilai, begemotai, žirafos, buivolai, drambliai, antilopės, ir liūtai. Maroko pusdykumėse veisiasi kiškiai, Sacharinės gazelės, einiai, hienos ir šokliai. Pietiniuose rajonuose sutinkama Raguotoji angis, Afrikinė kobra (Aspidelaps lubricus lubricus), smiltpelės. Vidurinio Atlaso kalnų plynaukštėse yra šernų, lapių, lūšių, šakalų ir beuodegių makakų, o Aukštajame Atlase, - berberinių avinų. Arkliai į Maroką įvežti apie 1600 m. pr. m. e., o vienkupris kupranugaris čia atsirado VII a. kraštą užkariavus arabams. Marokas yra sezoninių paukščių migravimo kelyje tarp Europos ir Afrikos. Čia dažnai galima matyti gandrus ir jų lizdus. Dirbamos žemės rajonuose dažnos pelėdos, gegutės, žalvarniai ir šarkos, o pelkėtose vietose – garniai. Kalnuose dažnai sutinkami grifai, ereliai, vanagai, suopiai, pelėsakaliai ir startsakaliai. Atlanto vandenyno pakrančių vandenyse daug vertingų rūšių žuvų (sadinių, tunų, sidabrinių menkių ir kt.).
Šalies valdymas ir politika. Konstitucinė monarchija.Dabar tai viena iš nedaugelio arabų šalių, kurias valdo karalius. Politinė Maroko valdžia charakterizuojama neribojama karaliaus valdžia vyriausybei ir minimaliais ministro pirmininko įgaliojimais. Maroko konstitucinės monarchijos valdovu nuo 1999 m. liepos 30 d. yra karalius Mohamedas VI. Jo valdžia remiasi tuo, kad pagal Maroko konstituciją karalius taip pat yra ir religinis visos šalies musulmonų vadovas, todėl monarchijai tenka pagrindinis politinės valdžios krūvis, o karalius yra pagrindinė valdymo sistemos ir visuomenės gyvenimo figūra. Vykdomoji valdžia priklauso ministrui pirmininkui, kurį skiria karalius. Ministras pirmininkas Drisas Jettou (nuo 2002 m. spalio 9 d.). Formaliai jis turi teisę skirti ministrus, tačiau dažniausiai tai daro karalius. Parlamentas Maroke egzistuoja nuo 1956 metų. Nuo 1997 metų formuojamas dviejų palatų parlamentas.
Ekonomika. Ekonomika yra gana atsilikusi, paremta žemės ūkiu ir kalnakasybos pramone, tačiau Marokas yra žinomas pasaulyje mineralinių rūdų (ypač fosforitų, švino koncentrato, mangano rūdos) ir žemės ūkio produkcijos (citrusiniai vaisiai, pomidorai) eksportuotojas. Ūkio struktūra ir specializacija susiklostė pirmoje XX a. pusėje, kai Marokas dar buvo kolonija, o kolonizatoriai buvo suinteresuoti eksploatuoti vien gamtos išteklius. 1960–1970 metais ėmė augti ne tik Prancūzijos, bet ir kitų valstybių (JAV, Belgijos, Italijos, Vokietijos) investicijos. Šios investicijos skatinamos steigiant bendras įmones su Maroko verslininkais. Pastaruoju metu sukurta daug bendrų įmonių su arabų naftos gavybos verslovėmis. Pradėta nacionalinės ekonomikos plėtra, kai kuriose šakose sudarant Maroko bendrovėms palankesnes sąlygas.
Ištekliai. Marokas turi daug naudingųjų iškasenų. Atlaso kalnuose gausu aukso, mangano, kobalto, nikelio rūdos, vario rūdos. Centrinėje šalies dalyje randama spalvotųjų ir retųjų metalų – švino, cinko, volframo, molibdeno, taip pat geležies rūdos. Šalies vakaruose susikaupė milžiniškos fosforitų ir švino-cinko rūdų atsargos, šiaurės rytuose yra didelis akmens anglies ir naftos baseinas. Maroke taip pat yra labai gausios fluoritų, grafito, asbesto, daugelio mineralinių druskų, statybinių medžiagų atsargos. Gipso, galito ir kai kurių druskų atsargos tokios milžiniškos, kad jos net nėra apskaičiuotos. Teisingai reguliuojamos upės turi dideles energetikos plėtros ir drėkinimo galimybes. Maroke gausu ir požeminio vandens, kuris naudojamas buičiai ir galvijams girdyti.
Valgiai. Maroką nuo Ispanijos skiria tik siaurutis Gibraltaro sąsiauris, tad Maroko virtuvė turi daug bendro su Viduržemio jūros šalių virtuve, tačiau kontrastas tarp skirtingų žemynų maisto gaminimo tradicijų vis dėlto egzistuoja. Marokiečiai (dar vadinami maurais) turėjo įtakos ir visai Pietų Europos virtuvei. Maroko virtuvei būdingas paprastumo ir sezoniškumo balansas. Populiari aviena, jautiena, vištiena ir kupranugarių mėsa. Pagrindinis angliavandenių šaltinis – duona, ryžiai, kuskusas (smulkinti ir apvolioti miltuose grūdai arba manai, ruošiami garuose su aviena, vištiena, jautiena ir daržovėmis). Kartais patiekalas gali būti aštrokas, jei dedama „harisa“ ( aitriųjų pipirų padažas ). Šis patiekalas turi būti karštas. Šaltas kuskusas valgomas tik užsienyje, bet ne Maroke.
Maroke vartojama daugybė šakniavaisių, žalumynų ir vaisių. Patiekalai pagardinami daugybe prieskonių, žalumynais.
Per tradicinius pietus patiekiama daugybė įvairiausių patiekalų. Papročiai reikalauja, kad svečiai juos pagirtų. Tradicinių pietų metu stalo įrankiai nenaudojami, valgyti reikia dešinės rankos rodomuoju ir viduriniuoju pirštais. Pietų pradžioje rankoms nusiplauti atnešamas indelis su karštu rožiniu aromatizuotu vandeniu. Kartais pradžioje siūloma sriubos. Marokiečių sriubos labai tirštos ir sočios. Viena iš jų – charira (avienos sriuba su pupomis ir prieskoniais). Ji valgoma ir pasibaigus ramadanui. Populiari ir trinta vištienos sriuba.
Kontrastai būdingi ne tik šiam kraštui, bet ir jo virtuvei. Kartais tas pats patiekalas gali būti ir saldus, ir aštrus, ir sūrus. Į mėsos patiekalus dedama džiovintų ar šviežių vaisių. Populiarūs tradiciniai patiekalai – aviena su datulėmis,juodomis slyvomis, pupomis, kedrų riešutais ar razinomis. Marakeše labai populiarus patiekalas tadžinas – ant specialaus stovo su anglimis moliniame dubenyje, uždengiamame kūgio formos dangčiu, troškinama aviena, vištiena arba jautiena ( gali būti ir žuvis ) su daržovėmis. Pastilia – tradicinis šventinis patiekalas, gaminamas vestuvėms ar svarbių svečių sutikimui. Tai baltame apvalios formos duonos kepale įdaryta karvelio mėsa arba vištiena su mėtų lapais, smulkintais migdolais ir šiek tiek medaus, o pats patiekalas dar gali būti apibarstomas cinamonu.
Be mėsos patiekalų, marokiečiai mėgsta žuvį ir jūros gėrybes, ypač austres. Agadyro kurorto restoranuose padavėjas pirmos suvalgytos austrės kiautą suvynioja ir dovanoja svečiui kaip suvenyrą.
Pietaujant valgoma tradicinė duona – ksra. Pietų pabaigoje patiekiami vaisiai ir saldūs pyragėliai su įdaru (medumi, riešutais ir kitais skanėstais). Geriama saldi mėtų arbata. Ji verdama iš žalios arbatos, į kurią įmetama šviežių mėtų lapelių).
Alkoholiniai gėrimai. Maroke gaminami raudonieji ir baltieji vynai, populiariausios rūšys – „Semillon“, „Cabernet President“, „Ksar“ ir kt. Vartojama mahia – figų degtinė, maždaug 38 laipsnių, skoniu primena lietuvišką ruginukę. Populiariausios alaus rūšys – „Flag special“ arba „Casablanca“. „Flag special“ skonis artimesnis mūsų pamėgtoms alaus rūšims, o „Casablanca“ turi savotišką prieskonį. Restoranuose „Flag special“ įprastai atneša 0.24 l buteliukuose, „Casablanca“ – 0.33 l.
Vynai restoranuose ir kavinėse dažniausiai būna sausi. Padavėjai ir barmenai kartais net nelabai supranta, kai prašai pusiau saldaus ar pusiau sauso vyno. Maroke įsigyti alkoholinių gėrimų galima ir kurortuose Agadyre, Essaouiroje, tačiau vykstantys į pažintines keliones turėtų tuo pasirūpinti iš anksto, nes Marokas – musulmoniškas kraštas ir alkoholis ne visur parduodamas.
Istoriniai faktai. Maždaug 8000 metų Šiaurės Afrikoje gyvena seniausi čiabuviai gyventojai – berberai. Regiono istorija – nuo seno čia gyvenusių berberų ir užkariautojų santykių istorija. Pirmieji XII a. pr. Kr. šiose teritorijose pasirodė finikiečiai, įkūrę čia kelias kolonijas, kurios vėliau atiteko kartaginiečiams, o nuo II a. pr. Kr. šias žemes užėmė romėnai. I amžiuje pr. Kr. įkuriama trumpai gyvavusi Mauritanijos valstybė, kurią valdė romanizuotas berberas Juba II ( 25 pr. Kr. – 23 m. e. ) ir jo sūnus Ptolemajus ( 23–41 m.) Po pastarojo mirties savo imperinę valdžią šiam kraštui primeta Roma. 429 metais šiandieninio Maroko teritoriją, vis dar priklausiusią Romai, užgrobė vandalų gentys, o dar po šimto metų čia įsigalėjo bizantiečiai. 682 metais Šiaurės Afriką pradėjo nukariauti arabai, kurių valstybė klestėjo XI–XIII amžiuje.
Valdant Almochadams, Marokas buvo didžiulės imperijos centras, išsiplėtęs per dabartinio Alžyro, Libijos, Tuniso, Ispanijos ir Portugalijos žemes, bet, žlugus dinastijai, žlugo ir imperija.
Maroko atgimimas vyko XVI–XVII amžiais. Ypač šalis klestėjo valdant sultonui Achmedui al Mansurui az Zachabui, kurio valdymas dar vadinamas šalies „aukso amžiumi“. Tiesa, XV amžiaus pradžioje keli uostai dar buvo ispanų ir portugalų rankose, bet XVII amžiuje jie vėl priklausė Maroko sultonui. XVIII–XX amžiaus Marokas vadinamas piratų valstybe, kadangi daugelį miestų valdė piratai. 1859–1860 metais Maroką buvo užgrobusi Ispanija, bet į jį taikėsi ir Prancūzija, kuri 1904 gavo dalį, o 1912 – daugumą šalies teritorijos. 1956 metų kovą nepriklausomybę atgavo prancūzų Marokas, o balandį – ispanų. 1956 m., Marokui atgavus nepriklausomybę, santvarka buvo pakeista į konstitucinę monarchiją, o pirmuoju nepriklausomos šalies karaliumi tapo Mohamedas V. Jis vadinamas Tautos Tėvu ir valdė iki 1961 m. Po jo valdžia atiteko Hasanui II ( 1961–1999). Dabar valstybės karalius yra Mohamedas VI. Jaunas, perspektyvus, išsilavinęs, turintis ekonomikos daktaro laipsnį valdovas.
NAUDINGI PATARIMAI
Elektra. Elektros įtampa yra 220 V
Bankai. Bankų darbo laikas: 8.15–11.30 ir 14.15–17.00 val.
Geriamasis vanduo. Vandentiekio vandens gerti nerekomenduojama. Geriamojo vandens, išpilstyto į butelius, galima nusipirkti. Jis nebrangus ir yra gero skonio.
Arbatpinigiai. Arbatpinigiai restoranuose gali būti įtraukti į sąskaitą (10 %). Jei arbatpinigiai nėra įtraukti į sąskaitą, pagal tradiciją padavėjams ar viešbučio tarnautojams paliekama apie 10 % nuo sąskaitos sumos (priklausomai nuo aptarnavimo kokybės). Turistams nereikėtų gailėti arbatpinigių ir vairuotojams, su kuriais jie važiuoja į ekskursijas. Trumpa ekskursija, kuri tęsiasi pusę dienos, – 5 dirhamai, visą dieną – 10 dirhamų, 2 dienas – bent 20 dirhamų. Jei fotografuojami keistuoliai Marakeše, kurie visaip stengiasi nustebint turistus savo išmonėmis, jiems reikėtų už tai sumokėti 5 dirhamus.
Apranga. Apranga įprasta. Marokiečiai jau pripratę prie vakarietiško apsirengimo būdo. Svarbiausia, kad pačiam turistui būtų patogu. Rengiantis reikia atsižvelgti į tai, kad Maroko ekskursijose dieną būna labai karšta, o vakare vėsu. Vykdami į ekskursijas, pažintines keliones, pasiimkite šiltesnių drabužių, avėkite patogią avalynę, nešiokite galvos apdangalus, akinius nuo saulės.
Gydytojai ir ligoninės. Staigios ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju kreipkitės į gydytoją arba išsikvieskite jį per viešbučio administratorių. Vykdami į kelionę, įsigykite medicininių išlaidų draudimą. Atidžiai perskaitykite visą informaciją, pateiktą Jūsų draudimo polise, išsiaiškinkite, kokia yra nustatyta draudimo išmokos mokėjimo tvarka (kokie dokumentai turi būti pateikiami Jūsų draudimo kompanijai, nutikus draudiminiam įvykiui, jeigu sąskaitas apmokate patys). Dažniausiai draudimo kompanijos už medicinos paslaugas reikalauja šių dokumentų: gydytojo pažymos, kurioje nurodyta diagnozė, gydymo išlaidų sąskaitos, patvirtintos gydytojo parašu ir antspaudu, vaistų receptų ir vaistų apmokėjimo kvitų. Sumokėti pinigai bus grąžinti laiku pateikus draudimo kompanijai reikiamus dokumentus.
Imunoprofilaktika. Privalomų skiepų keliautojams nėra. Dėl papildomos informacijos kreipkitės į savo gydytoją arba skambinkite į „Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centrą“ telefonu 8~5 2159273.
Atsargumas. Visada nešiokite galvos apdangalą, akinius nuo saulės, tepkitės apsauginiu kremu. Bent jau pirmosiomis dienomis venkite ilgai būti saulėje, nes galite greitai perkaisti. Negerkite labai šaltų gėrimų, nes temperatūrų skirtumas gali sukelti anginą.Pinigus, brangenybes, pasą rekomenduojama saugoti viešbučio seifuose.Viešbutyje brangius daiktus (dokumentus, bilietus, didesnes pinigu sumas ir kt.) patartina laikyti viešbučio seife. Paplūdimyje taip pat nederėtų palikti daiktų be priežiūros.
Fotografavimas ir filmavimas. Griežtai draudžiama fotografuoti ir filmuoti karinius ir kitus valstybinės paskirties objektus. Vietiniai gyventojai mėgsta fotografuotis už atlygį, 3–5 dirhamus, bet prieš tai jų būtinai reikia atsiklausti.
Transportas. Kurortuose populiariausia susisiekimo priemonė – taksi. Važiuoti taksi nėra brangu. Dauguma jų turi taksometrus. Nedideli taksi, vežantys iki 2–3 keleivių kurorto ribose, kainuoja apie 10 MAD dieną ir 20 MAD naktį.Dėl kelionės kainos siūloma tartis prieš įsėdant į taksi.
Ramadanas. Marokas – musulmoniškas kraštas, todėl svečiai turėtų gerbti islamo papročių tradicijas (ypač per ramadaną). Ramadanas yra devintasis mėnuo pagal islamo mėnulio kalendorių. Jo metu musulmonai 30 dienų nuo saulės patekėjimo iki nusileidimo privalo susilaikyti nuo valgymo, gėrimo, rūkymo ir lytinių santykių. Pasninkas neprivalomas ligoniams, keliaujantiesiems, nėščioms ar kūdikį maitinančioms moterims.
Skaičiuojant pagal musulmonus, dabar yra 1427 metai. Ramadano laikotarpis pernai prasidėjo rugsėjo 24 d. ir tęsėsi iki spalio 23 d. Šiemet jis prasidės maždaug rugpjūčio mėn, bet tiksli data sužinoma pagal mėnulio fazę.
Per ramadaną alkoholis nevartojamas, tad valstybinėse parduotuvėse šiuo laikotarpiu nėra galimybių įsigyti alkoholinių gėrimų (dažniausiai jų įsigyti galima tik viešbučių kavinėse). Dieną dauguma kavinių ir restoranų būna uždaryti, bet vakare, saulei nusileidus, visas gyvenimas vėl atgyja, visi pradeda dirbti.
Diskotekos taip pat veikia, tik ribojamas alkoholio pardavimo laikas baruose. Įstaigų, bankų, parduotuvių darbo laikas per ramadaną – iki 15 val. Per ramadaną turistiniai objektai taip pat atsidaro vėliau, o užsidaro anksčiau.
Ramadano metu turistai neturėtų viešai gerti ar valgyti gatvėse, o juolab rūkyti! Be to, ramadano metu nuo 18.15 iki 19.00–19.15 viskas užsidaro, taksi nevažiuoja, nes visi musulmonai valgo vakarienę ir meldžiasi, tik tada grįžta prie darbų.
Šalies specifika
Išskirtinis šalies bruožas yra Sacharos dykuma, plytinti nuo Nilo iki Raudonosios jūros. Ji yra pati didžiausia pasaulyje – apie 9 mln. kvadratinių kilometrų. Sachara užima beveik trečdalį Afrikos. Tai viena karščiausių pasaulio dykumų (vasarą temperatūra pasiekia 50 laipsnių karščio).
Marokas yra egzotiška šalis. Įdomi yra maurų (šiaurės Afrikos arabų musulmonų) kultūra. Savo kultūriniais ir socialiniais ypatumais, apsirengimu, folkloru, gyvenimu vadinamuosiuose „troglodituose“ įdomūs ir vietiniai gyventojai – berberai. Jie dar išsiskiria tuo, kad turi itin retą – nulinę – kraujo grupę (tokią turėjo ir šalia Maroko esančių Kanarų salų gyventojai guančiai).
Vienas iš nemalonių dalykų Maroke tai, kad jis yra padidinto seismingumo zonoje. Dėl geologinių teritorijos ypatumų kasmet čia įvyksta silpnesni ir stipresni žemės drebėjimai, kartais jie būna katastrofiški, kaip, pavyzdžiui, žemės drebėjimas Agadyre 1960 metais.
Marokas yra labiausiai „snieguota“ šalis Afrikoje. Čia netgi populiarus kalnų slidinėjimas, nes sniegas Atlaso kalnuose virš 1200 m iškrinta bent kelis kartus per metus, o virš 2000 m išsilaiko du mėnesius ir ilgiau.
Viešbučių specifika. Maroko viešbučiai kategorizuojami žvaigždutėmis. Lyginant su Europos viešbučiais, jie yra paprastesni (ypatingai 2–3 žvaigždučių viešbučiai), senesnės statybos, jie nėra modernūs, o jų interjerams dar retai naudojamos šiuolaikinės apdailos medžiagos. Vis dėlto daugelis 4 ir 5 žvaigždučių viešbučių turi nuostabiai išpuoselėtą aplinką: erdvius sodus, fontanus, baseinus. Kiekvienas iš viešbučių atrodo kaip atskiras botanikos sodas. Dažnai viešbučių bendro naudojimo zonos (restoranai, vestibiuliai) yra puošiami gyvų rožių puokštėmis. Ypatingas Maroko viešbučių bruožas – išskirtinė architektūra, marokietiškas stilius, gausu spalvų, detalių.
Tautos būdo bruožai. Tai saugi šalis su stipriu senovės paveldu, gyvomis tradicijomis vietinių žmonių širdyse. Sakoma, kad žmonės yra šalies sielos veidrodis. Maroko kultūros turtingumas, įvairovė ir unikalumas slypi tautiniame pavelde, žmonių sielose, akyse ir mintyse. Marokiečiai labai nuoširdūs ir paslaugūs žmonės, turistai dažnai pasijunta kaip namuose ar gerų draugų kompanijoje. Berberai santūresni nei arabai, ne tokie atlapaširdžiai, jie taip įkyriai neperša savo prekių kaip arabai, tiesiog leidžia rinktis: patinka – pirk, nepatinka – nereikia.
Ką verta išbandyti šalyje. Maroke ypač įspūdingos visus rytietiško gyvenimo būdo privalumus turinčios medinos – miesto centrai su mečetėmis, turgaus aikštėmis, pirtimis ir kitais svarbiais pastatais. Marokas siūlo platų vandens sporto pasirinkimą: nardymą, plaukiojimą jachtomis, baidarėmis, buriavimą, banglenčių sportą. Taip pat Maroke labai populiarus golfas.
Šalies keistenybės. Maroke yra draudžiama kritiškai kalbėti apie karalių, karaliaus šeimą, monarchijos koncepciją, Maroko teises į Vakarų Sacharos teritorijas, aptarinėti karaliaus valdomą turtą. Pagal Maroko Konstitucijos 2 straipsnį, monarchas yra visų šalies musulmonų religinis lyderis, svarbiausias nacijos atstovas, jos vienybės simbolis, šalies gyvybingumo ir tvirtumo garantas.
Futbolas – tai šalies fenomenas. Lietuviai pamišę dėl krepšinio, o marokiečiai eina iš proto dėl futbolo. Pasaulinę taurę Maroko komandos buvo laimėjusios 4 skirtingus sezonus. Futbolas čia žaidžiamas paplūdimiuose, specialiose aikštėse, net gatvėse.
Taksi Maroke neturi nustatyto tarifo, todėl kainos kartais būna tiesiog iš piršto laužtos. Tas pats ir turgavietėse. Čia niekada nesužinosi, kiek iš tiesų kainuoja prekė – jos kaina gali skirtingose vietose skirtis nuo kelių iki keliasdešimties kartų.
Vietos, kurias būtina aplankyti šalyje. Būtinai reikėtų aplankyti didžiausią pasaulyje Sacharos dykumą, Marakešą, pamatyti autentišką miesto mediną su jos gyventojais, amatais ir senąja architektūra ir vieną žymiausių aikščių pasaulyje – Jemaa El Fna, kur renkasi burtininkai, kerėtojai, fokusininkai, pasakoriai, šokėjai, artistai. Nė vieno abejingo nepalieka Essaouira – nuostabus kurortas ant jūros kranto, kadaise buvęs portugalų ir ispanų jūros uostas, didžiausias Maroko miestas Kasablanka, kuris dar vadinamas ir šalies verslo sostine, snieguotos Atlaso kalnų viršūnės ir, žinoma, Atlaso kalnų papėdėje įsikūręs Fesas, laikomas Afrikos Atėnais, nes tai karalių miestas.
Svarbūs adresai
Lietuvos Respublikos ambasada Prancūzijos Respublikoje Maroko Karalystei:
22, bd de Courcelles
75017 Paris
FRANCE
Tel. +33 1 40 54 50 50
Faksas +33 1 40 54 50 75
El.paštas: amb.lituanie magic.fr
http://www.amb-lituanie-paris.fr