Italija

 

ITALIJA.

Piligriminė kelionė  su Šv. Pranciškumi.

 

 

 

"Kelionė su Šv. Pranciškumi". Pagal G.K. Chersteron knygą „Šventasis Pranciškus iš Asyžiaus“ (paruošė Reda Uksaitė) 

Pradžioje G. K. Chesterton vylėsi, jog pavyks apsiginti keliais eilėraščiais, skirtais Asyžiaus Neturtėliui, įžūliai vadinusiam Saulę savo sese, tačiau netrukus pasirodė, kad menkutis šventumo akmenėlis sugeba apversti tokio didelio anglų džentelmeno gyvenimą. Tai tikrai daugiau nei vien įprasta biografija. Tai nuotykis, kurio tikslas išvilioti jus iš komfortiškos kasdienybės ir, gali būti, kad tai pakeis jūsų gyvenimą. Ar tikrai ilgitės permainų ir nuotykių? Skaityti daugiau

Italija visiems lankytojams siūlo nepaprastą regionų ir įspūdžių kaleidoskopą. Šalis driekiasi daugiau kaip tūkstantį kilometrų nuo šiaurinių sričių Alpių kalnuose iki pat pietinių Viduržemio jūros pakrančių ir salų. Ilgus amžius žmones viliojo Italijos kultūra ir romantika. Nedaugelis šalių prilygsta jai antikos paminklais, dailės, architektūros, muzikos ir literatūros tradicijomis, kraštovaizdžiais, valgiais bei vynu. Italija nėra vieningos kultūros šalis. Daugybėje skirtingų sričių gyvena skirtingi žmonės. Politiškai Italija dar jauna šalis. Tik 1870 m. ji tapo vieninga tautine valstybe.  Žmonės mini dvi atskiras Italijas - turtingą pramoninę šiaurę ir skurdesnius žemdirbių pietus, vadinamus Il Mezzogiorno, arba Vidudienio saulės kraštu, kuris prasideda nuo Romos ir Neapolio į pietus. Šiaurės Italija padėjo valstybei užimti vietą tarp stipriausių pasaulio pramoninių šalių. 

Ankstyvasis XIII-XV a. italų menas byloja apie vieną turtingiausių Europos meno istorijos laikotarpių. Dailininkai vaizduoja tai, ką iš tiesų mato. Freskos technikos atgaivinimas - dideli paviršiai skiriami vaizdinėms istorijoms pasakoti. Daug tokių freskų rasite Florencijoje, taip pat ir Asyžiuje. Brandusis renesansas prasidėjo XV a. pabaigoje su garsiausiais dailininkais, kaip Michelangelo, Leonardo da Vinci, Rafaelis. Florencijos tapyba buvo vėsokai skaidri, o Venecijos - jausmingai spalvinga. Šių menininkų darbų rasite daugelyje Italijos miestų, bet daugiausia Florencijoje, Romoje ir Vatikane. Italijos pastatų istorija siekia 3000 metų. Etruskų ir romėnų statiniai daug ką perėmė iš senovės Graikijos, o vėlesnę Italijos romaninę ir gotikinę architektūrą pagyvino normandų, arabų ir bizantiškasis stilius. Klasikos idealai padarė įtaką šalies renesansiniams pastatams, o vėliau atvėrė kelią baroko idėjoms. Barokiniai fasadai būdavo dažnai pristatomi prie senesnių bažnyčių. Didžioji Italijos meno dalis yra susijusi su religija.

Lotyniški Romos klasikų - filosofų, poetų, dramaturgų tekstai sudaro dalį Vakarų kultūros pamato. Daugelį lotyniškų kūrinių išsaugojo viduramžių vienuoliai, kurie stropiai juos perrašinėdavo ir iliustruodavo. Apie senovės Romos rūpesčius ir vertybes gyvai pasakoja Vergilijus, Horacijus ir Ovidijus. Florencijos ir Toskanos gyvenimas atsispindi Dantės ir Petrarkos poezijoje.  Šv. Pranciškus Asyžietis pirmasis ėmė rašyti nebe oficialiąja lotynų, o italų, griečiau trubadūrų kalba.

Kiekvienam stambesniam mieste buvo savos muzikos tradicijos. XVII-XVIII a. Popiežiaus mieste Romoje buvo vengiama operos, daugiau hedonistinė muzika. Florencijoje pasirodė garsiosios Camerata (senovės Graikijos spektaklių tradicijos) grupės. Venecijoje buvo puoselėjama bažnytinė muzika. Komiškąja opera išgarsėjo Neapolis. Milanas su savo teatru La  Scala tapo Italijos operos centru. Pirmą kartą opera pasirodė XVI a. per pasiturinčių šeimų vestuves. Monteverdi buvo pirmasis rimtesnis jos kūrėjas. O žymiausias XIX a. kompozitorius kūręs La Scalai buvo Giuseppe Verdi.

Italams neįtikėtinai sekėsi kuriant stilingas, patrauklias kasdienių daiktų formas. Talentingi dizaineriai kuria ne tik rūbus, bet ir baldus, mašinas. Ferrari automobilio forma priartina dizainą prie skulptūros. Italija nuo seno puoselėja reikšmingą mokslinės minties ir atradimų tradiciją. Leonardo da Vinci buvo didžiausias renesanso žmogus, kuris daug pasiekė ne tik meno, bet ir mokslo srityse. Prieš 400 metų prieš pasirodant pirmajam lėktuvui, jis sumanė pirmąjį skraidyklės projektą. Genujoje gimęs Kristupas Kolumbas 1492 m. išplaukė iš Ispanijos, o Galileo Galilei įrodė, kad žemė sukasi aplink saulę. Akiniai buvo išrasti XIII a. Italijoje ir Venecija tebėra ir šiandien svarbus stiklo dirbinių centras.

Roma nebuvo pastatyta per dieną, bet per keturias dienas įmanoma pamatyti jos įžymybes. Miesto istorijos pėdsakus padeda atsekti dūlančios antikinės imperijos kolonos, viduramžių gatvelės, apstatytos renesansiniais rūmais ir barokiniai fontanai, trykštantys elegantiškose aikštėse. Roma buvo įkurta ant septynių kalvų prie Tibro upės prieš daugiau nei 2750 m. Tai vienas seniausių Europos miestų, visada daręs didelę įtaką pasauliui, iš pradžių kaip Romos imperija, o paskui kaip Katalikų bažnyčios centras. Lotynų kalba sudaro daugelio Europos kalbų pagrindą, senovės romėnų pavyzdžiu remiasi daug politinių ir teisinių sistemų, pastatams taikomos senovės Romoje ištobulintos technikos. Mieste išliko statinių sluoksnių iš daugiau nei dviejų tūkstantmečių. Miesto istorija pribloškianti... Per 1200 metų - nuo tada kai Romulas įkūrė miestą iki 476 m. paskutinio imperatoriaus Romą valdė daugiau nei 250 valdovų.

Roma – vienas svarbiausių krikščionybės centrų, šventas miestas,  piligrimystės vieta šalia  Jeruzalės. I a. Tiberijaus valdymo laikais tolimame imperijos kampe - Jeruzalėje buvo nukryžiuotas užsispyręs taikdarys. Lyg ir nieko neįprasto, bet per keletą metų Jėzus Kristus ir jo mokymas tapo plačiai žinomas Romoje. Jo sekėjus imta persekioti kaip viešosios tvarkos griovėjus, daug jų buvo nužudyta. Tai nesutrukdė naujai religijai paplisti visuose Romos visuomenės sluoksniuose. Kai apaštalai Petras ir Paulius atvyko į Romą, čia jau buvo susibūrusi nedidelė krikščionių bendruomenė, ir krikščionybė klestėjo nepaisant valdžios persekiojimų. 313 m. imperatorius Konstantinas išleido įsaką, suteikiantį krikščionims tikėjimo laisvę. Netrukus šv. Petro kapo vietoje buvo pradėta statyti šventovė. Tai užtikrino Romos, kaip krikščionybės centro, poziciją. 380 m. imperatorius Teodosijus krikščionybę paskelbė oficialia Romos imperijos religija.  Tačiau V a. Roma neteko politinės svarbos ir miestas atiteko gotams ir kitiems užpuolikams.  496 m. Anastazas II - pirmasis popiežius, prisiėmęs Didžiojo pontifiko titulą. Popiežius laikomas Kristaus atstovu žemėje, valdžią perima iš pirmojo Romos vyskupo šv. Petro. Nors kai kurie popiežiai buvo dideli mąstytojai ir reformatoriai, jų vaidmuo dažnai būdavo ne tik dvasinis, bet ir politinis.

  

Viduramžiais kovos dėl valdžios ne retai pakreipdavo bažnyčia tolyn nuo Evangelijos. X-XII a. niūriausias Romos laikotarpis, nuolatiniai Šventosios Romos nesutarimai susilpnino ir popiežių valdžią, užpuolikai nuskurdino miestą, o likučius išdraskė vietiniai baronai. XIV a. popiežiaus valdžia buvo priversta persikelti į Avinjoną, o Roma toliau grimzdo į skurdą ir nesantaiką. XV a. popiežiai ryžosi atgaivinti Romą, miesto veidas ėmė keistis dėka renesanso idealų įkvėptų dailininkų darbų, kaip Michelangelo, Bramante, Rafaelio, Cellini, atgijo Romos bažnyčios ir rūmai. XVI a. Katalikų bažnyčia tapo nepaprastai turtinga, dėl to ją daugiausia kritikavo protestantai. Popiežių rūmai stipriai kontrastavo su paprastų žmonių gyvenimu. Vėlgi buvo statomos barokinės bažnyčios, kad padarytų tikėjimą patrauklesnį. Napoleonas buvo trumpam suvienijęs Italiją, bet 1815 m. ji vėl suskilo į daugybę valstybėlių, o Romoje buvo atkurta popiežiaus valdžia. Šalies patriotai net 50 metų kovojo dėl Italijos nepriklausomybės ir susivienijimo. Tik 1870 m. paimta Roma ir paskelbta šalies sostine. Fašistų diktatorius Mussolini svajojo atkurti senosios Romos imperijos didybę, tvarką ir galią. Jis sakė: "Roma turi visam pasauliui atrodyti nuostabi". Jis pradėjo statyti grandiozinį EUR kompleksą, kur nugriovė net 15 bažnyčių ir daug viduramžių pastatų. Laimei, didžioji senojo miesto dalis išliko ir Roma neprarado istorinio senamiesčio.

Nuo tų laikų miesto gyventojų skaičius išaugo iki trijų milijonų, o plotas dabar užima 1500 kv km centrinėje Italijoje. Šioje teritorijoje yra nepriklausoma Vatikano valstybė.  Roma tapo naujai suvienytos Italijos sostine. Nuo jūros nutolęs miestas tik 28 km. Romoje veikia gausybė muziejų - nuo didžių Vatikano kolekcijų iki kompaktiškų galerijų kaip Borghese. Daug meno kūrinių puikuojasi bažnyčiose, kurių priskaičiuojama šimtais - nuo mažų koplytėlių iki didingos šv. Petro bazilikos.  Nėra pasaulyje kito tokio miesto, kuriame būtų sukoncentruota tiek daug kultūros, meno ir istorijos, legendų, intrigų ir paslapčių. Roma – muziejus po atviru dangumi su vienu iš Septynių Pasaulio Stebuklu…

Vatikanas -  mažiausia pasaulyje valstybė Romoje (pagal 1929 m. Laterano sutartį), įkurta šv. Petro kankinystės ir palaidojimo vietoje, tapusi jo įpėdinių popiežių rezidencija ir yra valdoma popiežiaus. Ji aptverta aukšta siena ir yra saugoma Vatikano sargybos. Jame gyvena apie 1000 žmonių, aptarnaujančių Vatikano infrastruktūrą. Čia veikia paštas, yra parduotuvių, Vatikano radijas, dienraštis, Vatikano biurai ir leidykla.

Skaityti daugiau  apie Italiją...

 

Kelionės maršrutas:  Asyžius - La Verna -  Subiaco - Tivoli -  Roma - Vatikanas

 1 diena Skrydis: Vilnius - Roma. Keliaujame į Umbriją iki Asyžiaus (170 km). Šiandien Umbrija didžiuojasi senaisiais miestais, kuriuose daug romaninių bažnyčių, miesto rūmų, kuriuos puošia freskos, begalė jaukių viduramžių kampelių. Asyžiuje, kuriame gimė šv. Pranciškus, puikuojasi Basilica de san Francesco - dalį jos freskų nutapė pats Giotto. Ąžuolynai, šalti skaidrūs upeliai ir derlingi dirvožemiai leidžia gyventojams sukurti puikią virtuvę. Garsiausi skanėstai - upėtakiai, trumai ir alyvuogių aliejus, konkuruoja su šalia esančia Toskana. Įvairus geras vynas spaudžiamas iš Torgiano ir Montefalco vynuogynų uogų.  Nakvynė viešbutyje Asyžiuje.

 2 diena Pusryčiai. Asyžius (Assisi) - Šv. Pranciškaus miestas. Dvi dienas skirsime šio šventojo gimtajam miestui ir artimesnei pažinčiai su pačiu Šv. Pranciškumi.  Aplankysime didingą Šv. Pranciškaus baziliką, kurioje palaidotas  šventasis. Šv. Mišios, mąstymai. Bazilika, kaip šv. Pranciškaus palaidojimo vieta pradėta statyti 1228 m. praėjus dvejiems metams po jo mirties. Giotto freskose ( 28) yra Šv. Pranciškaus gyvenimas ir  ekstazė. Šoninės koplyčios buvo pristatytos XIII a. augant maldininkų skaičiui. Kriptoje yra šv. Pranciškaus kapas.  Šv. Pranciškus Asyžietis, katalikų šventasis, vienuolis, įkūrė pranciškonų vienuolių, šv. Klaros seserų bei Pranciškonų pasauliečių – Tretininkų ordinus. Šv. Pranciškus laikomas Italijos, gyvūnų , prekybininkų, katalikybės plėtros globėjas. Šv. Pranciškus gimė turtingo pirklio šeimoje. Motina Kristaus garbei jį gimdė namuose įrengtame tvartelyje, kuris vėliau tapo kulto vieta. Gimusiam kūdikiui buvo išpranašauta, kad jis taps šventuoju. Jaunystėje Pranciškus, kaip ir tėvas, buvo išsilavinęs pirklys. Jis mėgo linksmintis, kėlė puotas, dalyvavo karo žygiuose. Per kovas su Perudžos miestu pateko į nelaisvę ir išbuvo įkalintas visus metus. Grįžęs ilgai sirgo. Pasveikęs svajojo apie riterio šlovę ir stojo savanoriu į kariuomenę, bet sapne buvo pakviestas „sekti paskui valdovą, o ne paskui tarną“. Grįžęs  į  Asyžių atsidėjo maldai, šelpė vargšus ir nukeliavo į Romą prie Šv. Petro kapo. Įkūręs su Klara seserų  Klarisių vienuoliją, Pranciškus iškeliavo į Šventąją Žemę ieškoti kankinystės. Jis buvo pirmasis Ordino įkūrėjas, įtraukęs į savo įstatus misijas į kitus kraštus. Grįžęs sudarė savo ordino struktūrą iš dvylikos provincijų iki pat Palestinos ir Maroko, kur 1220 m. buvo nukankinti pirmieji pranciškonai. 1223 m. popiežiaus Honorijaus III patvirtintos pranciškonų Regulos esmė yra „elgtis pagal mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Šv. Evangeliją, klausyti vyresniųjų, neturėti jokio turto, gyventi skaistybėje“. 1223 m. Pranciškus per Kalėdas suorganizavo pirmąjį pasaulyje Jėzaus Gimimo paminėjimą,  ryžosi atidaryti teologijos mokyklą  Bolonijoje (1223-1224). Pirmasis jos lektorius buvo Šv. Antanas. 1225 m. pradžioje Pranciškus sukūrė „Saulės giesmę“. Po metų padiktavo vienuoliams testamentą. Išsekintas  ligų, beveik aklas, jis paprašė nunešti jį į Porciunkulės bažnyčią ir padėti ant plikų grindų. Pranciškus mirė giedant psalmę „Voce mea“ 1226 m. spalio 3 d. Šv. Pranciškaus kultas paplitęs visose krikščioniškose šalyse. Dėl neturto pamėgimo žmonės meiliai praminė jį „Asyžiaus elgetėle“. Nakvynė viešbutyje Asyžiuje. 

3 diena Pusryčiai. Asyžius (Assisi). Porciunkulės nedidelė bažnytėle randasi didingoje bazilikoje, kiek atokiau nuo Asyžiaus senamiesčio. Einame šviesos keliu iki Porciunkulės.  Šv. Mišios ir mąstymai. Kitos bažnyčios - tai Šv. Damijano, Šv. Klaros, Carcere ant aukšto kalno. Jas galima pasiekti taksi. Gražiam viduramžių miestui Asyžiui su pelargonijomis išdabintomis gatvėmis, trykštančiais fontanais populiarumą atnešė šv. Pranciškus (1181-1226). Miestas smarkiai nukentėjo nuo 1997 m. žemės drebėjimo, bet restauravimo darbai truko tik du metus. Pagrindinėje aikštėje likusios Augusto laikų romėnų šventyklos kolonos. Lankome  šv. Klaros bažnyčią - Basilica de Santa Chiara, kurioje ji palaidota. Tai šv. Pranciškaus bendražygė ir Klarisių ordino steigėja. Šv. Klara gimė 1193 m. Asyžiuje turtingoje ir kilmingoje šeimoje. Pamaldumą Klara paveldėjo iš Ortulanos – mamos, kuri, subūrusi ponių būrelį, šelpė vargšus, dirbo gailestingumo darbus ir dalyvavo kelionėse į šventas vietas. Nukryžiuotąjį, ji karštai meldė Dievo padėti jai sunkią valandą artėjant gimdymui . Vėliau jau paūgėjusiai savo dukrai Klarai ji pasakojo, kad tą dieną, besimelsdama bažnyčioje, ji aiškiai girdėjo žodžius: „Nesibaimink moterie, nes tu laimingai pagimdysi šviesą, kuri apšvies pasaulį“. Todėl ji buvo pavadinta Klaros vardu (lot. Clarus - aiškus, šviesus, spindintis).   Klara slapta išvyko iš namų į Porciunkulę, ir ten, nedidelėje Švč. Mergelės Marijos bažnytėlėje, dalyvaujant broliams, Pranciškus priėmė jos įžadus. Po to Pranciškus palydėjo ją į benediktinių vienuolyną San Paolo delle Abbadesse. Galiausiai Pranciškus padėjo Klarai ir jos pasekėjai seseriai persikelti į nedidelį vienuolyną, prisišliejusį prie šv. Damiano bažnytėlės, nuostabios neturto šventovės, kurią atstatė pats Pranciškus. Šiame vienuolyne Klara išgyveno 42 metus, iki pat savo mirties. Vienoje koplyčioje yra Nukryžiuotasis, kuris, teigiama, palenkė galvą ir liepė Pranciškui "pataisyti Dievo bažnyčią". Nukryžiuotasis atgabentas iš San Damiano bažnytėlės. kuri stovi alyvmedžių giraitėje į pietus nuo Porta Nuova.  Kitoje Asyžiaus bažnyčioje - Duomo (San Rufino) XII- XIII a.  su nuostabiu romaniniu fasadu įrengtas tapybos muziejus, o kriptoje eksponuojami archeologiniai radiniai. San Pietro aikštėje rasime XIII a. kruopščiai restauruotą romaninę San Pietro bažnytėlę. Greta - XV a. maldininkų užeigos  namai Oratorio del Pellegrini su puošniomis freskomis.  Laisvas laikas. Nakvynė viešbutyje Asyžiuje.

4 Diena Pusryčiai. Išvykstame link La Vernos kalno (370 km), kur šv. Pranciškus gavo stigmas. Nuo 1224m. Pranciškus gyveno atsiskyręs. Kartą La Vernos kalne, medituojant ir pasninkaujant prieš Šv. Mykolo Arkangelo šventę, jam pasirodė Nukryžiuotasis sparnuoto  serafimo pavidalu ir paženklino jį stigmomis.  Tai buvo pirmas krikščionybės istorijoje stebuklas, kai žmogus pažymimas Kristaus žaizdomis. Lankome  La Vernos  pranciškonų vienuolyną.  Šv. Mišios ir mąstymai. Laisvas laikas asmeninei maldai. Vakare keliaujame į Romą. Nakvynė viešbutyje Romoje.

5 diena Pusryčiai. Keliaujame į Subiaco miestelį  Romos provincijoje (130 km), Lazio regione. Ten lankome vieną seniausių Šv. Skolastikos benediktinų vienuolyną, kuris buvo įkurtas VI a. olose. Vienuolyno įkūrėjas buvo Šv.  Benediktas iš Nursijos VI a.  Jis buvo kilęs iš pasiturinčios šeimos ir gavęs išsilavinimą Romoje.  Bet  pasitraukė į vienumą netoli senosios romėnų Vilos Subiaco Lazio kalnuose. Per metus įsikūrė net 13 vienuoliškų bendruomenių aplink Subiaco. Viena iš jų pasivadino Šv. Skolastikos – Šv. Benedikto sesers vardu.  Nors vienuolynas buvo keletą kartų sugriautas IX a. Tačiau X a. Atstatytas su Popiežių pagalba. XI-XII a. Buvo benediktinų “aukso amžius” ir klestėjimas. XIII a. pastatyta nauja koplyčia virš Šv. Benedikto olos. Čia rasime seniausią Šv. Pranciškaus freską, greičiausiai nutapytą iki jo mirties ( dar be stigmų) XIII a. (apie 1223-1224m).  Pats vienuolynas sutardytas iš 3 klauzūrų XII- XIII a. Kosmateskinio stiliaus ,  XIV--XV a. – gotikinio ir XVI a. – renesansinio. Visas kompleksas buvo užbaigtas tik 1689m. Vienuolyno bažnyčią statė dar ilgiau -  gotikinė senoji dalis su Romaniniais kampanilės lementais buvo perstatyta neoklasikiniu stiliumi 1776m. Pakeliui į Romą galima aplankyti Tivolio miestą. Nakvynė viešbutyje Romoje.  

  

6 diena Pusryčiai. Ekskursija po Romą  – senųjų civilizacijų ir krikščionybės lopšį. Ekskursija pėsčiomis po miestą: lankome didžiausią baziliką, skirtą Mergelei Marijai ir  vieną iš penkių pagrindinių  Romos bazilikų – Santa Maria Maggiore arba Dievo Motinos Snieginės. Bazilika išpuošta nuostabiomis mozaikomis bei žymių meistrų darbais.  Šioje bazilikoje ilsisi ir vienas iš žymiausiu  Romos ir pasaulio  istorijoje menininkų - Bernini. 356 m. popiežiui Liberijui sapne pasirodžiusi Mergelė Marija liepė pastatyti bažnyčią toje vietoje, kur jis ras sniego. Kai ant Eskvilino kalvos rugpjūčio 5 d. pasnigo, popiežius ėmėsi statybos. Tokia yra graži šios bažnyčios legenda apie sniegą, o kasmet tą dieną nuo lubų yra barstomi balti žiedlapiai. Čia yra Prakartėlės relikvijos, ir evangelisto šv. Mato kapas. Šv. Jono bazilika Laterane. IV a. Lateranų šeima užsitraukė imperatoriaus Konstantino nemalonė ir jų žemės buvo atiduotos pirmosios Romoje krikščionių bažnyčios statybai Originalus bažnyčios pavidalas buvo išsaugotas, nors pastatas ne kartą kentėjo nuo gaisrų. Pagrindinis fasadas radosi XVIII a. Iki popiežiui persikeliant į Avinjoną, Laterano rūmai buvo oficiali popiežių rezidencija. Šv. Jono Laterano (San Giovanni in Laterano) yra pagrindinė Romos katedra. Šioje bažnyčioje iki 1870 m. buvo karūnuojami visi popiežiai. Popiežius yra Romos vyskupas, todėl šioje pagrindinėje miesto katedroje Didįjį ketvirtadienį popiežius aukoja Mišias ir laimina žmones. Šventųjų laiptų koplyčia. Šventieji  laiptai  (Scala Santa) ir “Šventų švenčiausia “ (Sancta Sanctorum)  koplyčia - tai dvi išlikusios senųjų Laterano rūmų dalys. Pasakojama, kad šiomis 28 pakopomis į Poncijaus Piloto namus užlipo Kristus. Laiptus iš Jeruzalės atgabeno imperatoriaus Konstantino motina šv. Elena. Kai buvo nugriauti Laterano rūmai, laiptus į dabartinę vietą perkėlė popiežius XVI a. Šventųjų laiptų negali paliesti jokia pėda, todėl jie uždengti lentomis ir tik keliaklūpsčiais tikintieji gali eiti atlikdami atgailą. Du šoniniai laiptukai veda į šv. Lauryno koplyčią arba "Šventų Švenčiausią", pastatytą XIII a. Čia saugomos svarbios relikvijos, o labiausiai branginamas "ne rankų darbo" Jėzaus atvaizdas. Sienų freskos vaizduoja pirmuosius bažnyčios kankinius: šv. Lauryną, šv. Agnietę ir šv. Paulių.

  

 Vakare tęsiame ekskursija pėsčiomis po Romą: gražiausia miesto barokinė  Navonos aikštė.  Čia išvysime žymaus menininko Berninio suprojektuotus namus ir fontanus. Rajonas aplink Piazza Navona vadinamas istoriniu Romos centru. Aikštė plyti virš antikinio stadiono. XV a. popiežiui sugrįžus į Romą, suklestėjo rajonas, čia gyveno kunigaikščiai, kardinolai ir popiežiai, taip pat dailininkai bei amatininkai, kurie gaudavo užsakymus pastatyti ir išpuošti rūmus, bažnyčias ir fontanus. Palei aikštę stovi rūmai ir lauko kavinės, o viduryje trykšta prabangūs fontanai: “Keturių upių” ir “Mauro”.  Gatvių labirintai mus atves prie  Panteono, kuriame ilsisi Italijos karaliai ir iškiliausi menininkai. Čia buvo romėniška visų dievų šventykla, tapo bažnyčia, o vėliau ir pačios Romos simbolis. Tikrąjį pastato mastą ir grožį galima įvertinti tik viduje. Šviesa patenka tik pro ratlankį kupolo viršuje. Už šį romėnų inžinerijos stebuklą turime būti dėkingi imperatoriui Hadrianui (125 m.) Užeisime  į visai šalia Panteono esančią baziliką  Santa Maria Sopra Minerva (XIII a.) garsėjančia  Michelangelo “Kristaus išganytojo” skulptūra bei Bernini darbais. Tai viena iš kelių likusių gotikinių bažnyčių Romoje, kurią puošia gausybė meno kūrinių. Šalia bažnyčios - obeliskas - egzotiška dramblio, nešančio obeliską, skulptūra, neišsenkamos Bernini vaizduotės vaisius. Pakeliui į Ispanijos aikštę  užsuksime prie žinomiausio Romoje  Trevi Fontano.  Trevi buvo sukurtas visai neseniai - tik 1762 m. kuris vaizduoja Neptūną, apsuptą jūros žirgų. Vienas žirgas sunkiai tramdomas, kitas romesnis. Tai dviejų priešingų jūros būsenų simboliai. Ši vieta žymėjo I a. čia atvesto akveduko pabaigą. Dienos kelionę baigsime   Ispanijos aikštėje. Pavadinta aikštė pagal čia pastatytus XVII a. Ispanijos atstovybės prie Šventojo sosto rūmus. Čia apsilankęs anglų romanistas Charles Dickensas pasakojo, kad Ispaniškieji laiptai buvo nusėti modelių, apsirengusių kaip Mergelė Marija, šventieji ir imperatoriai. Jie siekė patraukti užsienio dailininkų dėmesį. Laiptai atsirado XVIII a. trečiame dešimtmetyje.  Dėl plūstančių į miestą piligrimų ir daugybės dvasininkų dar XVI a. čia buvo suformuotas naujas gatvių trikampis, nukreipiantis žmonių srautą į Vatikaną. Rajone radosi daug viešbučių jau XVIII a. lengvabūdiškiems aristokratams, taip pat ir menininkams, kurie rimčiau žiūrėjo į miesto istoriją ir norėjo pažinti jo kultūrą. Caffe Greco buvo rašytojų, muzikų, tokių kaip Byrono, Liszto ir Wagnerio susitikimų vieta. Bažnyčiose gausu renesanso ir baroko dailės kūrinių, o nuo Ispaniškų laiptų atsiveria puikus vaizdas į miestą. Nakvynė viešbutyje Romoje.

 

7 diena. Pusryčiai. Apsilankymas Vatikane: Didinga šv. Petro bazilika - pagrindinė katalikų piligrimystės vieta Romoje, traukianti piligrimus iš viso krikščioniškojo pasaulio., kurią puošia šimtai meno kūrinių.  Šv. Petras buvo palaidotas apie 64 m. nekropolyje, netoli nukryžiavimo vietos - Nerono cirko. 324 m. Konstantinas virš jo kapo pastatė baziliką. XV a senoji bazilika buvo pradėjusi irti, todėl buvo nugriauta ir 1506 m. pradėta atstatyti. Daugiau nei 100 metų užtruko statybos. Prie bazilikos projekto prisidėjo visi to meto Romos renesanso ir baroko meistrai. 187 m ilgio marmuru inkrustuotame interjere yra 11 koplyčių, 45 altoriai ir gausybė brangių dailės kūrinių. Didžiąją dalį įmantraus dekoro sukūrė XVII a. Bernini. Dvi šoninės navos susieina po milžinišku Michelangelo kupolu. Pastato akcentas - popiežiaus altorius, kuris stovi virš kriptos, kurioje palaidotas šv. Petras. Katedros apsidėje keturi šventieji laiko sostą su medinio krėslo liekanomis (šiame krėsle, kaip manoma, šv. Petras sėdėjo sakydamas savo pirmą pamokslą).   Naujoji šv. Petro bazilika pašventinta 1626 m.  Šalia šv. Petro bazilikos veikia Vatikano muziejai. Kadaise čia buvo popiežių rūmai, pastatyti renesanso laikais. Brangiausi Vatikano lobiai - tai puikūs senovės graikų ir romėnų kūriniai bei dirbiniai XIX a. atrasti egiptiečių ir etruskų kapuose. Didžiausių Italijos dailininkų - Rafaelio, Michelangelo ir leonardo da Vinci - darbai eksponuojami Pinakotekoje (dailės galerijoje) ir buvusių rūmų patalpose, kurie puošė prabangius popiežių apartamentus bei galerijas. Michelangelo dekoruota Siksto koplyčia - pasaulio sukūrimo ir žmogaus nuopolio scenomis, Senojo ir Naujojo Testamentų kompozicijomis ištapytos koplyčios lubos popiežiui Julijui II. masyvių sienų freskas tapė keletas dailininkų su 12 paveikslų, o pagrindinį altorių - Paskutinį teismą sukūrė pats Michelangelo. Rafaelio salės vadinamos privatūs popiežiaus Julijaus II apartamentai - keturias sales pakvietė išpuošti dailininką Rafaelį. Naujos freskos atnešė dailininkui Romoje pripažinimą, bet projektui įgyvendinti prireikė net 16 metų, o autorius mirė ankščiau. Visa tai daro muziejus puikiausius Romoje. Lankome  Vatikano muziejus, su gausiomis vertingomis meno kolekcijomis, Rafaelio salėmis ir Siksto koplyčia, kurioje posėdžiauja konklava renkant naująjį popiežių; pabuvosime didžiausioje katalikų bažnyčioje pasaulyje,  aplankysime popiežiaus Jono Pauliaus II kapą, norintys galės užlipti į Mikelandželo suprojektuotą kupolą, sužinosime daug istorijų ir paslapčių, kaip buvo kuriamas ir puošiamas Vatikanas. Pamatysime  šventojo  Angelo pilį, statytą kaip imperatoriaus Adriano mauzoliejų, vėliau  tapusią popiežių  tvirtove ir reprezentacine būstine.  

 Kapitolijus - buvo simbolinis Romos centras. Čia stovėjo trys svarbiausios šventyklos. Kalvos apačioje - Forumas, kadaise buvęs politinio, socialinio ir juridinio bei prekybinio gyvenimo centras. Imperatorių kiti forumai pastatyti, kai išaugo Romos gyventojų skaičius, o taip pat ir pramogų centras - Koliziejus. Koliziejus -   vienas iš septynių pasaulio stebuklų. Šio didžiausio Romos amfiteatro statybą užsakė Vespasianas 72 m. Nerono rūmų vietoje, kad atsiribotų nuo nekenčiamo tirono. Koliziejus pavadinimą greičiausiai gavo nuo paauksuotos bronzinės statulos likusios čia iš Nerono rūmų. Imperatoriai, siekdami pelnyti populiarumą, rengdavo mirtinas gladiatorių ir žvėrių kovas. Į Koliziejų tilpdavo iki 55 000 žmonių, kurie susėsdavo priklausomai nuo padėties visuomenėje. Didelė, dažnai nevaldoma minia galėjo laisvai judėti vidiniais koridoriais ir greitai susėsti. Velarijus - milžiniškas burių drobės dangalas, saugantis žiūrovus nuo saulės, buvo ištempiamas ant stiebų viršutiniame aukšte. Arenos grindys dengė keltuvus ir narvus žvėrims. Koliziejus buvo ir  pirmųjų krikščionių kankinystės vieta. Palatino ir Kapitolijaus kalvos – amžinojo miesto pradžia. Palatino kalva– tai vieta, kurioje augo miesto įkūrėjai Romulas ir Rėmas, sužinosime kas iš tiesų buvo Kapitolijaus Vilkė, tapusi Romos simboliu. Pasak legendos, dvynius Romulą ir Remą užaugino ant Palatino kalvos vilkė. Čia Romulas nužudė savo brolį ir įkūrė kaimą, kuriam buvo lemta tapti Roma.   kaip ir kuo gyveno antikos laikų romiečiai – ką jie valgė, kaip rengėsi, kokia buvo jų buitis ir gyvenimo būdas, matysime antikinės Romos daugiabučių dangoraižių liekanas, sužinosite kaip I a. daugiau nei milijoną gyventojų turintis miestas sutilpo į 1800 hektarų teritoriją, 22 km perimetrą. Palatinas, buvusi imperatorių ir aristokratų rezidencija - viena maloniausių antikinės Romos vietų. Mamertino kalėjimas, kuriame prieš mirtį buvo kalinami apaštalai šv. Petras ir šv. Paulius. Laisvas laikas Romoje. Nakvynė viešbutyje Romoje.

  

8 diena Vykstame į oro uostą. Skrydis: Roma - Vilnius.

Kelionės kaina: 850 Eur +skrydis nuo 200 Eur

Į kelionės kainą įskaičiuota:

• Lėktuvo bilietai
• Kelionė patogiu autobusu pagal programą;
• 7 nakvynės su pusryčiais viešbučiuose,
• kelionės vadovo - gido paslaugos;
• ekskursinė programa;
• kelionės dokumentų sutvarkymas.

Į kainą neįskaičiuota:

• Bilietai į mokamus objektus ~50 Eur,
• Viešojo transporto bilietai Romoje ~ 10 Eur,
• Jūsų pasirinkto bagažo mokesčiai,
• Kelionės draudimas.
•  
• Pastabos:  Objektų lankymo tvarka, įėjimo bilietų kainos gali keistis; Muziejuose kelionės vadovas - gidas ekskursijų neveda (naudojamasi audiogidais). Nesusirinkus minimaliam keliautojų skaičiui, kelionė gali būti vykdoma, padidinus kelionė kainą, proporcingai esančiam keliautojų skaičiui.