IZRAELIS. Rekolekcijos Jeruzalėje

Nuo Alyvų kalno išlenda pirmieji saulės spinduliai. Kol apšvies Jeruzalės senamiesčio mūruose siauras gatveles dar reikės šiek tiek palaukti. Alyvų kalno senųjų kapinių antkapiai dar labiau pabąla. Sužiba šventyklos kieme auksas ant Uolos kupolo. Nedidelis būrelis skrybėlėtų žydų linguoja prie Raudų sienos. Suprantu, kad šitas miestas niekada nesiliauja melstis...

Iš kelionių dienoraščių:  "Jeruzalė prieš saulėtekį"; "Šventosios žemės malonė".

Skaityti daugiau apie "Šventąją Žemę - Izraelį".

Kelionės progama:

1 diena. Skrydis: Vilnius -  Tel Avivas. Atskrendame į  Ben Guriono oro uostą šalia Tel Avivo. Vykstame į viešbutį  Jeruzalėje. Vakarienė ir nakvynė Jeruzalėje.

 

2 diena. Šv. Mišios. Pusryčiai.  Mąstymai. Keliaujame į Šventąjį miestą Jeruzalę -  tai vienas seniausių pasaulyje miestų, svarbus dėl joje vykusių istorinių ir religinių įvykių. Savo Šventuoju miestu ją laiko trijų religijų išpažinėjai: žydai, krikščionys ir musulmonai. Ir nors Jeruzalės vardas reiškia "ramybės miestą", tačiau jos istorija buvo audringesnė už daugelio kitų. Dovydas tapęs Izraelio karaliumi apie 1000 m. pr. Kr. pavertė ją savo sostine, sustiprino Jeruzalės sienas, ant Siono kalno pastatė sau rūmus, buvo atgabenta Sandoros skrynia, o jo įpėdinis Saliamonas Jeruzalę pavertė klestinčiu miestu, pastatydino didžiulę Šventyklą tikrąjam Dievui. Po žydų sukilimo prieš romėnus 70 m. šventykla buvo sugriauta ir daugiau nebuvo atstatyta. Šiandien jos vietoje stovi musulmonų Al Aksos mečetė ir Uolos kupolas (VII a.)  

 

Pradedame savo kelią po Jeruzalę nuo Alyvų kalno, nuo kurio atsiveria viso miesto panorama. Rytinėje Jeruzalės pusėje kalnas nuklotas žydų kapais. Esame už senojo miesto sienų. Tik XIX a. miestas išsiplėtė ir žmonės apsigyveno už sienų. Daugiausia čia gyvena musulmonai. Tačiau krikščionims jis ypatingu būdu mena Jėzų, kuris dažnai ėjo per kalną keliaudamas į Jeruzalę ir grįždamas iš jos. Šiandien lankome svarbiausias Evangelines vietas:  aukščiausioje kalno vietoje Jėzaus Dangun žengimo koplyčią (Lk 24,50-51),  kiek žemiau - “Tėve mūsų” maldos vienuolyną ir grotą (Lk 11,1-4). Pėsti leidžiamės į Kedrono slėnį, prisimindami Verbų sekmadienį, sustojame  „Viešpaties ašarų”  (Dominus Flevit) bažnyčioje (Lk 19,41-44).  Ateiname į Getsemanės sodą su Visų Tautų arba Agonijos bazilika. Prieš įėjimą maldininkus pasitinka gyvosios Getsemanės relikvijos - keletas senų alyvmedžių, kurie buvo išsaugoti iki mūsų dienų. Krikščionims ši vieta primena svarbius Jėzaus gyvenimo momentus, kaip Jėzus po Paskutinės vakarienės su savo mokiniais nuėjo į anapus Kedrono upelio buvusį sodą.  Bazilika iškilusi ant uolos, toje vietoje, kur Jėzus meldėsi prieš savo kančią (Lk 22,40-46).  Kedrono slėnio apačioje - seniausi kapai. Apaštalų darbuose randame užuominą apie Mariją, kaip ji liko ir meldėsi su Jėzaus mokiniais (Apd 1,14). Nuo sen7 laikų netoli Getsemanės buvo gerbiama Marijos palaidojimo vieta ir jis paėmimas į dangų. Lankome Marijos kapo bažnyčią.

  

Toliau keliaujame po Jeruzalę  - istorinės, archeologinės miesto vietos. Raudų siena, šiandien dar vadinama Vakarine buvo dalis senąją Jeruzalės šventyklą supusio mūro, sugriauto 70 m. Todėl žydams ši siena atmintina ir brangi.  Tai arčiausiai Senosios šventyklos esantis taškas, kurį žydai gali lankyti. Paprotys melstis prie raudų sienos kilo labai seniai, tikriausiai nuo Konstantino laikų, kai žydams vėl buvo leista prisiartinti prie šios vietos. Žydai maldininkai ir šiandien atvyksta iš tolimiausių kraštų prie jiems švenčiausios vietos, kuri yra kaip sinagoga po atviru dangumi. Ne asmeninių intencijų yra meldžiamasi už visą žydų tautą, prašoma Mesijo atėjimo ir Šventyklos atstatymo. Prašymai dažnai surašomi ant lapelių ir įkišami į sienos plyšelius. Čia galima pamatyti griežtai religinių papročių besilaikančių žydų, vadinamų ortodoksais, kurie ant galvos turi ne tik skrybėlę, bet ir mažą odinę dėžutę. Ant jų užrašytos įstatymo citatos: "Klausyk, Izraeli! Viešpats yra mūsų Dievas, vien tik Viešpats." (Įst 6, 4-9). Prie durų ir vartų staktų pritvirtinamos dėžutės su tais pačiais Šv. Rašto tekstais kur tik gyvena žydai.  Šventyklos teritorijoje pastatytos musulmonų mečetės yra musulmonų piligrimystės vieta Al Aksos mečetė ir Uolos kupolo šventykla. Aplankę Raudų sieną, einame į apžvalgos aikštelę, kad matytume visą Šventyklos kiemą. Laisvas laikas Jeruzalėje. Pasidalinimas. Vakarienė. Nakvynė viešbutyje Jeruzalėje.

    

3 diena. Šv. Mišios.  Pusryčiai. Mąstymai. Toliau pėsčiomis keliaujame po Jeruzalės senamiestį.  Einame Jėzaus Kančios keliu (Via Dolorosa), vedančiu į Golgotą - Viešpaties Kapo ir Prisikėlimo baziliką. Šiandien sunku tiksliai pasakyti, kuriuo keliu Jėzus nešė kryžių, nes senoji Jeruzalė buvo nušluota nuo žemės paviršiaus ir dabartinis gatvių tinklas yra gerokai pasikeitęs nuo Jėzaus laikų. Vis tik nuo XII a. krikščioniškoji tradicija Kryžiaus kelią pradeda nuo buvusios Antonijaus tvirtovės netoli Šventyklos kiemo. Kiekvieną penktadienį trečią valandą po pietų yra einamas Kryžiaus kelias Jeruzalės gatvėmis, prisimenant ir apmąstant Kristaus kančią. Mes taip pat einame Kančios keliu, sustodami pažymėtose vietose ir skaitydami Kristaus kančios istoriją bei apmąstydami jos prasmę mūsų gyvenime. Paskutinės stotys Šventojo kapo ir Prisikėlimo bazilikoje. Tai viena svarbiausių mūsų piligrimystės vietų. Čia Jėzus mirė, buvo palaidotas, tačiau trečią dieną jis prisikėlė. "Kam ieškote gyvojo tarp mirusiųjų? Jo čia nebėra. Jis prisikėlė, kaip buvo sakęs" (Mt 28, 1-6). Einame į Šventą kapą su prisikėlimo viltimi. Lankome kitas bazilikos koplyčias, susipažįstame su kitų konfesijų krikščionimis, kurie turi savo dalį Šventame kape: graikai ortodoksai, koptai, sirai, etiopai, armėnai, pravoslavai, katalikai. Asmeninės maldos bazilikoje. Po pietų lankome Siono kalną. Tai Dovydo miestas, kur jis buvo perkėlęs Sandoros skrynią. Siono vardu buvo vadinama šventyklos, o kartu ir Dievo buveinės vieta. Pamažu visas miestas imtas vadinti Dievo buveine. Sionas įgavo simbolinę visos Dievo tautos prasmę. Iš Siono buvo laukiama ateinančio Dievo išgelbėjimo (Iz 62,11). Čia žydai gerbia simbolinį karaliaus Dovydo kapą (Apd 2,29). Lankome jų sinagogą. Kai Jeruzalės šventykla buvo sugriauta, Kristaus mokiniai Sionu, t. y. šventuoju kalnu, pavadino Jeruzalės vakarinę aukštumą, kur Jėzus valgė paskutinę vakarienę ir prisikėlęs pasirodė mokiniams, kur Sekminių dieną gimę Bažnyčia. Krikščionys buvo įsitikinę, kad jie yra Dievo tauta, todėl šioje vietoje pastatę bažnyčią pavadino "Šventojo Siono" vardu. Lankome Paskutinės vakarienės menę  ir Sekminių vietą skaitome Evangeliją (Jn 13,4-15; Mk 14,22-25; Jn 20,19-23; Apd 2,1-12). Laisvas laikas Jeruzalėje.  Vakarienė. Pasidalinimas. Nakvynė viešbutyje Jeruzalėje .

    

4 diena. Šv. Mišios. Pusryčiai. Mąstymai. Keliaujame į Judėjos dykumą- tai tuščia kalnuota sritis prie Negyvosios jūros. Klimatas čia toks sausas, kad pergamentas Kumrano urvuose galėjo išlikti tūkstantmečiais. Dykuma žmogui visada darė didžiulį įspūdį. Tai dviprasmiška vietovė - žmogus sutinka daugybę pavojų, bet kartu gali ir pasislėpti. Pirmaisiais amžiais krikščionys patyrė skaudų persekiojimą. Dažnai jie pasitraukdavo į dykumą, o kartais ir ilgam ten pasilikdavo. Tie, kurie degė uolumu, nenorėjo pasiduoti lengvai religijai, kokia tapo Krikščionybė Romos imperijoje nuo IV a. tai patys pasitraukdavo į dykumas. Asketiškas gyvenimas tapo kankinystės pakaitalu ir Kristaus sekimo būdu. Dažnai  tokie atsiskyrėliai sulaukdavo mokinių ir maldininkų, nors jie įsirengdavo savo būstus sunkiai prieinamose vietose.

 

Aplankysime vieną iš senųjų atsiskyrėlių vienuolynų šv. Jurgio vienuolyną, įsikūrusį Judėjos Vadi Kelt kanjono olose.  Atvykstame prie Negyvosios jūros – žemiausios planetoje vietos ir vieno sūriausių vandens telkinių pasaulyje. Negyvąją jūrą suformavo seisminiai procesai ir nugramzdino žemę iki 800 m. Šios jūros pakrantė yra daugiau nei 400 m  žemiau jūros lygio. Druskingumas vandens viršija kitų jūrų druskingumą daugiau nei 6 kartus. Tokia mineralų koncentracija susidarė čia dėl aplinkinių druskingų kalnų ir mažo kritulių kiekio. Dėl to jūroje negali gyventi jokie gyvūnai, taip ir vadinama "Negyvąją jūra". Tačiau vanduo yra naudingas sergantiems įvairiomis odos ligomis, naudojamas chemijos ir kosmetikos pramonei. Keliaujant prie Negyvosios jūros galime prisiminti čia buvusius Biblinius Sodomos ir Gomoros miestus. Maudynės Negyvojoje jūroje. Grįžtame į Jeruzalę. Pasidalinimas. Vakarienė ir nakvynė viešbutyje Jeruzalėje.

5 diena. Pusryčiai. Priklausomai nuo skrydžio laiko galima tokia programa: Šv. Mišios. Mąstymai.  Laisvas laikas Jeruzalėje. Po pietų vykstame į Jafos uostą su Šv. Petro bažnyčia ant Viduržemio jūros kranto. Apaštalų darbai mini šv. Petro apsilankymą šiame mieste. Tikinčiųjų prašymu, jis prikėlė visų mylimą Tabitą (Apd 9, 36-42), paskui pasiliko pas vieną odininką Simoną ir jo namuose matė regėjimą, kuriuo Dievas jį paskatino skelbti Evangeliją ne tik žydams, bet ir visų tautų žmonėms (Apd 10,9-23).  Laisvas laikas prie Viduržemio jūros iki išvykimo į oro uostą. Skrydis: Tel Avivas  - Vilnius.

Kelionės kaina: 750 Eur + skrydis nuo 250 Eur

Į kelionės kainą įskaičiuota:

Lėktuvo bilietas Vilnius/Kaunas – Tel Avivas – Vilnius/Kaunas;
Oro uosto mokesčiai;
Kelionės vadovo (iš Lietuvos) ir dvasinio vadovo paslaugos,
Transporto paslaugos Izraelyje pagal programą,
Pervežimai oro uostas – viešbutis – oro uostas ;
4 nakvynės su pusryčiais ir vakarienėmis (piligrimų namuose, daugiaviečiuose kambariuose); Nakvynė privačiame kambaryje už papildomą mokestį.

Į kelionės kainą neįskaičiuota:

Asmeninės išlaidos; Pietūs; Aukos ar mokesčiai už lankomus objektus; Arbatpinigiai;
Galimos papildomos ekskursijos, kurios nepažymėtos programoje;
Galimi jūsų pasirinkto bagažo mokesčiai. Kelionės draudimas. 

Dėmesio: Grupei pageidaujant kartu vyksta kunigas, šv. Mišios kasdien, Biblijos skaitiniai ir maldos atitinkamose vietose.  Lankomų objektų tvarka gali keistis, priklausomai nuo šv. Mišių vietos ir laiko ar kitų  aplinkybių. 

Pastabos : Kelionei reikalingas pasas, kuris galioja ne mažiau nei 6 mėn. nuo kelionės pabaigos. Kelionės kaina gali nežymiai keistis dėl valiutos svyravimų (USD). Kaina paskaičiuota, kai 1Eur = 1,1$. Esant mažesnei grupei nei minimalus keliautojų skaičius, kelionę gali būti vykdoma proporcingai padidinus kelionės kainą.