ISPANIJA
Pažintinė - piligriminė kelionė Šv. Jokūbo keliu
Nuo Madrido iki Santjago de Kompostelos
Pietvakarinėje Europos dalyje besidriekianti Ispanija užima didžiąją dalį Pirėnų pusiasalio. Ispanija - trečioji pagal dydį Europos šalis, kuriai priklauso dvi salų grupės: Kanarų salos Atlanto vandenyne ir Balerų salos Viduržemio jūroje bei dvi nedidelės teritorijos Šiaurės Afrikoje. Labiausiai į pietus nutolusį Ispanijos tašką skiria sąsiauris, todėl Ispanija yra tiltas tarp žemynų. Ispanijos sienos sausumoje ribojasi su Prancūzija, Andora, Portugalija ir Gibraltaru (Britų teritorija Pietų pakrantėje). Gibraltaro sąsiaurio plotis tik 13 km. Ispanijoje yra 46 mln. gyventojų. Joje kasmet tiek pat apsilanko turistų. Šalies plotas 504 780 kv. km. Didžiausi Ispanijos miestai: Madridas, Barselona ir Valensija. Centrinį plokščiakalnį drėkina Duero, Tacho ir Guadianos upės. Oficialiai Ispanija skirstoma į 17 nepriklausomų regionų, vadinamų comunidades autonomas. Nedaug šalių turi tiek lobių, kaip Ispanija: joje daug vešlių miškų, laukinių kalnų viršūnių, judrių miestų, kuriuose apstu didingų meno ir architektūros kūrinių bei nesibaigiantis ramių paplūdimio kurortų ruožas. Pirėnų kalnais atskirta nuo likusios Europos dalies, Ispanija driekiasi į pietus iki pat Šiaurės Afrikos kranto. Jos krantus skalauja Atlanto vandenynas ir Viduržemio jūra. Ispanijos klimatas ir kraštovaizdis įvairuoja nuo snieguotų Pirėnų viršukalnių, žaliuojančių Galisijos pievų ir Valensijos apelsinų giraičių iki Almerijos dykumos. Madridas - aukščiausiai virš jūros lygio esanti sostinė Europoje, o Ispanija - kalnuočiausia šalis po Šveicarijos ir Austrijos. Senovėje Ispanija buvo patraukli užkariautojams - finikiečiams, romėnams ir kitiems. Viduramžiais nemažą Ispanijos dalį valdė VIII a. iš Šiaurės Afrikos atvykę maurai. Tik XV a. Ispaniją galutinai atsikariauja krikščionys ir ji yra suvienijama. Nors ne vienas valdovas bandė Ispanijai primesti vieningą kultūrą, joje visada išliko kultūrinė įvairovė. Keletas regionų išsaugojo stiprų nepriklausomą identitetą. Daugelis baskų ir ypač katalonų nelaiko savęs ispanais. Šios kelionės metu lankysime skirtingus Ispanijos regionus ir susipažinsime su jų ypatumais.
Jaunos krikščioniškos karalystės šiaurėje - Leonas, Kastilija, Navara, Aragonas ir Katalonija - XI a. palaipsniui plėtėsi į pietus, krikščionybės vardu siekdamos atgauti maurų užimtą teritoriją. 1085 m. užėmus Toledą, kovos virto šventuoju karu. Karingi Šiaurės Afrikos musulmonai almoravidai ir almohadai vieningai atėjo į pagalbą maurams ir XII a. užėmė Al Andalus. Bet krikščionių valdos plėtėsi į pietus ir netrukus maurai valdė tik Granadą. Ispanijos architektūroje visada atsispindėjo kitų kultūrų - Šiaurės Afrikos maurų stiliaus, Prancūzijos romaniškojo stiliaus ir gotikos bei itališkojo renesanso įtaka. Tačiau kiekvienas stilius įgijo grynai ispaniškų bruožų - netikėtų ir stiprių kontrastų. Architektūros stiliai nevienodi skirtinguose regionuose, kurie atspindi Ispanijos susiskaldymą dar prieš suvienijimą. Nuo maurų laikų būdingas viešųjų pastatų bruožas - arkadų apsuptas vidinis kiemas. Mudeharai - musulmonai, pasilikę krikščionių užimtose teritorijose, sukūrė savitą architektūros stilių, išsiskiriantį plytų, gipso ir keramikos ornamentais. Vienus dailiausių mudeharų pastatų galima pamatyti Aragone, Zaragozoje.
Izabelė Kastilietė ir Fernandas Aragonietis, susituokę 1469 m. padėjo pamatus ispanų tautinei valstybei. 1512 m. prisijungus Navarai, Ispanija buvo galutinai suvienyta. Suvieniję savo žemes, vadinamieji katalikų monarchai užkariavo paskutinę maurų karalystė - Granadą. Katalikų kova prieš kitatikius tęsėsi inkvizicijos pavidalu. Ne tik musulmonai, bet ir žydai buvo verčiami atsiversti į krikščionybę arba išvykti iš Ispanijos. Nors dėl inkvizicijos Ispanija pagarsėjo kaip netolerantiška valstybė, tačiau jos menas ir architektūra klestėjo, o Kolumbas tuo metu atrado Naująjį Pasaulį. Katalikų monarchai finansavo pirmąją drąsią Kolumbo kelionę iš dalies, kad tikėjosi turtų, bet ir siekdami atversti pagonis. 1492 m. Kolumbas atvyko į Bahamų salas, konkistadorai pradėjo keliones į Centrinę ir Pietų Ameriką: užkariavo Meksiką (1519 m.), Peru (1532 m.), Čilę (1541 m.). Iš už Atlanto į Ispaniją plūdo auksas ir sidabras. Karolis I ir jo sūnus Pilypas II dalį šių turtų išleido kovodami su protestantizmu Europoje ir šventajam karui su turkais. Ispanijos aukso amžius - tai dailininkų ir rašytojų didžių kūrybinių pasiekimų metas: El Greco, Velazquezas, Cervantesas, Lope de Vega, Calderonas ir kiti. Karas dėl valdžios XVIII a. baigėsi Burbonų, pavertusių Ispaniją centralizuota valstybe, triumfu. Prancūzijos revoliucijos pavyzdžiui, Ispanijoje kyla pilietinis karas. 1873 m. pirmoji Ispanijos respublika gyvavo tik metus ir turėjo 4 prezidentus. Kubos nepriklausomybės kare ispanai prarado 50 000 karių. 1931 m. antroji respublika gyvuoja du metus. 1936 m. generolai nacionalistai sukilo prieš vyriausybę, prasidėjo kitas pilietinis karas, kuris baigėsi generolo Franco pergale ir daugumos respublikonų mirties bausme. Iki 1975 m. Franco mirties Ispanija lieka izoliuota diktatūrine valstybe. 1977 m. įvyksta pirmieji laisvi rinkimai. Dabartinis burbonų dinastijos karalius Karlosas I yra konstitucinis monarchas, gerbiamas dėl demokratijos palaikymo.
Šv. Jokūbas - Ispanijos globėjas.
Legenda byloja, kad Kristaus apaštalo Jokūbo kūnas buvo atvežtas į Galisiją. Tikima, kad 813 m. jo palaikai rasti Santiago de Composteloje, kur jo garbei buvo pastatyta katedra. Tuo metu Ispanija kovojo su maurų antpuoliais ir didelė dalis Ispanijos buvo valdoma musulmonų kalifato. Pasakojama, kaip vienas piemuo, vedamas apreiškimo atrado palaikus ten kur labiausiai lauką nušvietė žvaigždės - t.y. campus stela ("žvaigždžių lauke"). Greitai pasakojimas pasklido, kad tai yra šv. Jokūbo kapas. Kovotojai su maurais rado daugiau stiprybės. Šv. Jokūbo sugrįžimas padėjo, pirmiausia, išstumti užkariautojus iš Galisijos, o vėliau ir iš viso krašto. Tada kilo ir pasakojimas apie tai, kad pats Jokūbas pamokslavo Pirėnų pusiasalyje ir atnešė krikščionybę Ispanijai. Jis yra Ispanijos globėjas.
Šv. Jokūbas vyresnysis gimė Palestinoje ir buvo vienas iš 12 Jėzaus Kristaus mokinių, apaštalas. Jo brolis buvo apaštalas ir evangelistas Jonas. Kaip jo tėvas ir brolis, jie buvo žvejai. Jo pašaukimo scena aprašyta Mato (Mt 10,2), Morkaus (Mk 3,17) ir Luko (Lk 6,14) evangelijose. Apaštalas Jokūbas, kartu su savo broliu Jonu ir Petru buvo artimiausi Jėzaus mokiniai, kuriuos jis pasiimdavo keliaudamas, kad būtų liudininkais jo mokslo. Jo motina prašė Jėzaus, kad sūnums būtų leista sėdėti šalia Jėzaus Dangaus karalystėje (Mk 10,35-37). Apaštalų darbai mini šv. Jokūbą ir jo mirtį (Apd 12,1-2), kaip karalius Erodas Agripa "nukirsdino Jokūbą, Jono brolį". Jokūbo garbei pavadintas miestas Santiago de Compostela. Seniausias šio apaštalo vaizdas randamas Ravenos mozaikoje VI a. Čia jis vaizduojamas kaip senelis su susuktu popieriumi. Kitur vaizduojamas kaip raitelis su maišu. Šiandien jis kaip piligrimas keliaujantis Ispanijos žemėmis.
Nuo XI a. kelionės į Santiago de Compostelą įgavo tokią pat reikšmę, kaip piligrimystė į Jeruzalę, ypač tada, kai Jeruzalė vėl pateko į musulmonų rankas ir ten keliauti būdavo beveik neįmanoma. Templierių riteriai statė tvirtoves, kad apsaugotų kelią ir piligrimus. Ponferados pilis išlikusi iki šių dienų. Viduramžiais čia kasmet suplūsdavo apie pusę milijono piligrimų iš visos Europos, perėjusių Pirėnus prie Roncesvalleso arba Somporto perėja. Jie dažnai vilkėdavo tradicinį piligrimų apsiaustą su gobtuvu, nešdavosi ilgą lazdą ir mūvėdavo veltines kepures, papuoštas šventojo simboliu- kraiuklėmis. Senovės piligrimų kelyje piligrimai statė katedras, bažnyčias, ligonines, užeigas. Romaninių bažnyčių architektūra atkeliauja į Ispaniją iš Prancūzijos dar X-XI a. Tokios piligrimų bažnyčios randamos visame Santiago kelyje. Didžiausios jų Burgos, Leono, Astorgos ir, žinoma, Santiago de Compostelos. Bažnyčiose dabar įrengti lobynai - brangių relikvijų muziejai, taip pat stebina tiek išorinis, tiek vidinis pastatų grožis. Senosios ligoninės šiandien tarnauja kaip piligrimų nakvynės namai.
Dar ir šiandien Santiago keliu keliauja žmonės: vieni ieško tų pačių piligrimystės patirčių, kiti tik turistauja. Taigi, Santiago de Compostela, šalia Jeruzalės ir Romos, yra viena iš svarbiausių krikščioniškų piligrimystės vietų. Kai Jokūbo minėjimo diena liepos 25-oji išpuola į sekmadienį, tai Ispanijoje skelbiami "šventojo Jokūbo metai" ir atidaromos atleidimo "šventosios durys". XX a. gale atgimė tradicija: kad piligrimas gautų liudijimą, apie nueitą "Jokūbo kelią" praeiti šimtą arba dviračiu nuvažiuoti du šimtus kilometrų. Atvykęs į Santiago de Compostelą, piligrimas pateikią piligrimo pasą "credencial" su žymomis, padarytomis pakelės punktuose ir tuomet gauna lotyniškai parašytą "Compostelos sertifikatą".
Kelionės programa:
1 DIENA Skrydis: Vilnius/Kaunas - Madridas. Keliaujame į Kastilijos ir Leono regioną. Tai dviejų istorinių viduramžiais besivaržiusių karalysčių teritorijos. Šios karalystės atliko didelį vaidmenį rekonkistos metu. Pirmąkart šias karalystes suvienijo 1037 m. Ferdinandas I. Regionas ypač suklestėjo iš vilnos prekybos ir Naujojo Pasaulio turtų XVI a. Čia gimė daug meno ir architektūros šedevrų, kuriuos šiandien galima pamatyti jos miestuose, kaip Burgos, Astorga, Leonas, Salamanka, Avila, Segovia. Šiame krašte, netoli Burgos, gimė legendinis didvyris El Sidas 1043 m. Buvo perėjęs į maurų pusę, bet paskui vėl perbėgo ir iš maurų atkovojo Valensijos miestą, kurį valdė iki mirties. Dėl didvyriškumo jis buvo pramintas El Sidu (arab. "valdovas"). Jis buvo charizmatiškas ir narsus vyras, tačiau romantišku rekonkistos didvyriu 1180 m. jį pavertė nežinomo autoriaus poema "El cantar del Mio Sid". Be didmiesčių, Kastilijoje ir Leone yra dailių miestelių. Atvykstame į Burgos. Nakvynė viešbutyje Burgose.
2 DIENA Pusryčiai. Burgos - buvusi Kastilijos ir Leono karalysčių sostinė. Miestas įkurtas 884 m. prie Arlansono upės. Iš prekybos vilna miestas praturtėjo XV- XVI a. ir statėsi prabangūs statiniai. Į miestą galima patekti Santa Maria tiltu per Arco de Santa Maria vartus, kuriuos puošia vietos įžymybių vaidai ir pamatyti katedrą - trečią pagal dydį Ispanijoje. Katedros statyba užtruko tris šimtmečius XIII-XV a. kurioje dalyvavo daug žymių dailininkų ir architektų. Įmantrios smailės ir gausiai išpuoštos šoninės koplyčios, vidaus bei išorės laiptai daro ją dar didingesnę. Katedroje palaidotas XI a. didvyris El Sidas ir jo žmona Jimena. Už katedros stovi San Nicolas bažnyčia, kurioje yra nuostabus Simono iš Kelno 1505 m. sukurtas altorius. Kitos miesto bažnyčios: San Lorenzo, San Esteban, Santa Agueda. Kitoje upės pusėje įsikūręs Burgos miesto muziejus, o Casa de Angulo - dailės skyrius. Kiek toliau į vakarus nuo miesto yra XII a. cistersų vienuolynas Real Monasterio de Huelgas. Jame įdomus tekstilės muziejus - senovės karališki audiniai. Jokūbo koplyčioje išlikusi medinė jo skulptūra, kur manoma karališkieji princai būdavo įšventinami į šv. Jokūbo riterius. Į rytus nuo Burgos - XV a. kartūzų vienuolynas Cartuja de Miraflores. Jo bažnyčioje yra garsiausi Ispanijoje antkapiai.
Toliau keliaujame autobusu iki Leono, įsikūrusio prie Bernesga ir Torío upių santakos. Miestas buvo įkurtas dar romėnų, kaip septintojo legiono stovykla. Todėl dar galime rasti galingas tų laikų miesto sienas. X-XI a. Leonas tapo Leono karalystės sostine. Colegiata San Isidoro seniausioje bažnyčioje ilsisi daugiau nei 20 monarchų palaikų. Leono katedra yra gražiausia gotikinė bažnyčia Ispanijoje. XIII a. pradėta statyti ant buvusių karaliaus rūmų iš auksaspalvio smiltainio ir baigta po šimto metų. Aukšta ir grakšti nava, bet didžiausia puošmena yra vitražai ( iš viso 125), kur galime rasti ir Galisijoje besimeldžiančius piligrimus bei šv. Jokūbo kapą . Tai grakščiausias viduramžių gotikos pastatas visame Iberijos pusiasalyje. Šalia miestelio rotušė, gerai išsilaikę Casa de los Guzmanes rūmai, San Marcelo aikštė, Antoni Gaudi suprojektuotas pastatas Cas de Botines. Ant upės kranto stovintis Hostal de San Marcos - puikus ispaniško renesanso pavyzdys, XII a čia buvo vienuolynas, teikęs prieglobstį Santiago kelio piligrimams, o dabar piligrimų namai. Vykstame į Astorgą. Tai vėlgi romėnų statytas miestas kaip Asturica Augusta, svarbus Via de la Plata ( Sidabro kelio), jungiančio Andalūziją su šiaurės Vakarų Ispanija taškas. Vėliau čia sustodavo ir Santiago piligrimai. Aukštutiniame mieste iškilę du žymiausi statiniai - Katedra XV- XVIII a. ir Palacio Episcopal ( Vyskupų rūmai) XIX a. pagal Antoni Gaudi projektą. Katedros muziejus turtingas relikvijomis, čia galima pamatyti brangakmeniais puoštą X a. Alfonso III skrynią, Tikrojo Kryžiaus relikvijorių ir smaragdais inkrustuotą monstranciją. Vyskupų rūmuose šiandien yra muziejus - viduramžių meno kolekcija ir piligrimų kelio į Santiago de Compostelą istorija. Nakvynė viešbutyje Ponferadoje.
3 DIENA Pusryčiai. Ponferada - miestas pavadinimą gavo nuo geležimi sutvirtinto viduramžių tilto, pastatyto į Santiago de Compostela keliaujantiems piligrimams. Miestelis suklestėjo iš vietinių geležies ir anglies klodų. Senamiestį puošia didinga Tamplierių pilis XII-XIV a. kuri buvo pastatyta apsaugoti piligrimams. Viduramžiais ji buvo viena didžiausių tvirtovių Vakarų Ispanijoje. Pagrindinėje aikštėje stovi barokinė rotušė, netoliese renesansinė Basilica de la Virgen de la Encina. Senesnė San Tomas de las Ollas bažnyčia stovi priemiestyje, primenančiame kaimo vietovę. Šioje bažnytėlėje gražiai dera mozarabų, romaninio ir barokinio stiliaus elementai. X a. apsidę puošia pasagos formos arkos. Pakeliui sustojame Villafranca del Bierzo miestelyje, kuri turi Santiago bažnyčia piligrimų kelyje su Puerta del Perdon (Atleidimo durimis). Kaip teigia tradicija, piligrimai, neturėdami jėgų toliau eiti iki Santiago de Compostelos, galėdavo čia gauti atleidimą. Prie Plaza Mayor aikštės stovi nemažai įspūdingų bažnyčių ir vienuolynų, kurie šiandien tarnauja keliaujantiems piligrimams kaip nakvynės namai. Kiek atokiau vis dar gyvenama XVI a. pilis.
Po pietų atvykstame iki aukštikalnėse įsikūrusį vieną įdomiausių El Cebreiro miestelį. Čia prasideda Galisija. Didžiojoje Galisijos dalyje vis dar dvelkia viduramžių dvasia. Tai žaliausias šalies regionas, kur kalvotuose ūkiuose dar plėtojama tradicinė žemdirbystė. Maži šlaituose esantys laukai dar dirbami jaučiais ir arkliais. Grūdai saugomi ant akmeninių ramsčių pastatytuose svirnuose, kurie vadinasi horreos. Žaliuojančiose kaimo vietovėse apstu senų kaimelių akmeniniais namais ir pazos - tradicinių akmeninių dvarų. IX a. atradus šv. Jokūbo kapą, Galisijoje esanti Santiago de Compostela tapo svarbiausia Europos religine šventove po šv. Petro bazilikos Romoje. Piligrimai ir turistai iki šiol traukia šiuo keliu per Šiaurės Ispaniją. Iš keltų kilę Galisijos gyventojai didžiuojasi savo kultūra ir kalba, kuri vadinasi gallego. Ji panaši į portugalų kalbą, nes šis regionas ribojasi su Portugalija. Šio nepamirštamo krašto keltiškąją dvasią atspindi tradicinis Galisijos liaudies instrumentas - dūdmaišis. Taigi O Cebreiro miestelyje rasime daug išskirtinumų ir tipiškų galisų suvenyrų. Visi miestelio namai akmeniniai, apvalūs, su šiaudiniais stogais - tipiški keltiški etnografiniai pastatai. Daugelis jų restauruoti ir naudojami kaip piligrimų nakvynės namai, vienas yra skirtas liaudies buities muziejui. Miestelis yra piligrimų kelyje ir garsėja šventais stebuklais. 1300 m. šv. Mišių metu vynas virto krauju, o duona - kūnu. Nuo kalno atsiveria Galisijos kraštovaizdžio panorama. Romaninė IX a. bažnyčia - tai rami, meditacijai ir susikaupimui skirta vieta.
Po to, jūsų pageidavimu, einame pėsčiomis nuo Triacastelle iki Samos vienuolyno (~8 km). Kelias veda per nedidelius kaimelius, palei Oribio upę, gražiu pėsčiųjų miško taku. Pakeliui galima pamatyti tipiškus Galisijos namus, grūdų džiovinimui skirtus svirnus, pakeltus ant akmeninių stulpų. Samos benediktinų vienuolynas VI a. pasitinka piligrimus besileidžiančius nuo kalno, gražiame upės slėnyje. Vakarinės pamaldos vienuolyne. Laisvas laikas apmąstymams. Nakvynė viešbutyje Samos.
4 DIENA Pusryčiai. Tęsime piligrimų kelionę. Dar viena graži atkarpa keliauti pėsčiomis iki Sarria miestelio (12 km). Pasiūlymas tiems, kas atsikels anksti ir iškeliaus su einančiais. Kiti vykstame autobusu į netoliese esantį Sarria miestelį. Čia daug piligrimų nakvynės namų. Vėlgi ta pati upė teka per miestą, o tiltai papuošti kriauklių ženklais rodo piligrimų kelią. Nuo Sarria prasideda paskutiniai 111 km iki Santiago de Compostelos. Piligrimų skaičius čia žymiai didesnis. Dar aplankome miestelio senamiestį, bažnyčią - pagrindine pėsčiųjų gatve traukia būriai piligrimų. Sekame piligrimų kelią važiuodami per nedidelius kaimelius. Atkeliaujame iki Santiago de Compostelos. Šv. Jokūbo katedra XI-XIII a. iškilo ant ankstsnės IX a. bažnyčios pamatų. Tai viena svarbiausių krikščioniškų šventovių, kurios barokiniai bokštai stiebiasi į dangų virš Praza do Obradoiro - didingas reginys. Vakarinis fasadas XVIII a. gausiai išpuoštas barokinėmis skulptūromis, tarp kurių Santos dos Croques - "Gumbų šventasis" pasitinka piligrimus nuo XII a. Tikima, kad palietus šią statulą kakta, įgyjama išminties. Aikštė pilna piligrimų - pėsčiųjų, su dviračiais, belaukiančių su gėlėmis, pavargusių ir laimingų...
Iškilmingos piligrimų Mišios kasdien 12 val. Jeigu yra kokia iškilmė, galima pamatyti besidarbuojantį botafumeirio. Įspūdingiausias Mišių momentas yra piligrimų pasmilkymas su milžinišku smilkytuvu (botafumeiro), kurį įsiūbuoja aštuoni vyrai. Teigiama, kad Santiago katedros smilkytuvas yra didžiausias katalikų pasaulyje. Pagrindiniame altoriuje yra sidabrinė XIII a. šv. Jokūbo skulptūra, kurią, užlipus per šoninius laiptus, galima apkabinti. Leidžiamės į katedros kriptą po pagrindiniu altoriumi, kurios autentiškuose IX a. pamatuose palaidoti šv. Jokūbas ir dar du apaštalai. Gražūs Bibliniai bareljefai puošia šonines XII a. sidabrakalių duris. Mišių metu yra paminima, kiek piligrimų pasiekė Santjagą dieną prieš tai. Piligrimai yra vardijami pagal tautybes. Po Mišių lankome kitas Santiago de Compostelos vietas: barokinį San Martino Pinario vienuolyną, Hostal de los Reyes Catolocos - katalikų monarchų pastatytą užeigą ir ligoninę piligrimams, kurioje dabar įsikūręs įmantrus viešbutis. XVIII a. klasikinė Rotušė, Colegio San Jeronimo, Praza das Praterias su akmeniniu fontanu, Praza da Quintana, kurioje tiksi katedros bokšto laikrodis - viena elegantiškiausių miesto aikščių ir Convento de San Paio de Antealtares - vienas seniausių Santiago vienuolynų IX a. kuriame pirmiausia buvo šv. Jokūbo kapas. Kiek atokiau nuo centro galima aplankyti dar daug nuostabių bažnyčių.
Po pietų išvykstame į Cabo Fisterra – "žemės pabaiga" - taip vadinamą tolimiausią Galisijos tašką prie Atlanto vandenyno. Iki Amerikos atradimo buvo tikima, kad šioje vietoje baigėsi žemė. Ten pasibaigia ir piligrimų kelias - čia randame nulinį kelio žymėjimą. Tradiciškai piligrimai palieka senus apdarus ir suplyšusius batus, arba bent akmenėlį prie kryžiaus. Pažvelgus į atsivėrusias vandenyno erdves, dažnai suvokiama ir kelio prasmė, surandamas kelias atgal į gyvenimą... Visas pajūris nuo Malpicos iki Fisterros - atšiaurus ir nuošalus. Jis buvo pramintas "Mirties krantu", nes nuo seno per audras pražuvo daug laivų, suduždavo į stačias uolas. Tačiau didingi pakrantės kyšuliai ir nuostabūs saulėlydžiai vilioja ne tik piligrimus, bet ir turistus užbaigti kelionę žemės pakraštyje. Cabo Fisterros kyšulį puošia švyturys ir aukštas kryžius. Vakare grįžtame į Santiago de Compostelą. Nakvynė viešbutyje Santiago de Composteloje.
5 DIENA Pusryčiai. Keliaujame per centrinę Ispaniją. Sustojimai kai kuriuose miesteliuose poilsiui. Monasterio de Oseira stovi slėnyje prie Oseira kaimelio, pavadinto pagal čia gyvenusius lokius (osos). Bažnyčios vidus XII-XIII a. pasižymi paprastumu, būdingu cistersų architektūrai. Pakeliui kitas miestas - Ourense, pastatytas prie Fonte das Burgas - garsiųjų miesto terminių šaltinių, iš kurių trykšta 65 laipsnių temperatūros vanduo. Šio miesto katedra buvo statyta 572 m., o XII a. perstatyta su paauksuotais retabulais. Žymus Puente Romano - tiltas su septyniomis arkomis per Mino upę. Prieš įtekėdama į Mino, už 28 km nuo Ourense, Sil upė teka giliu tarpekliu, kurio užtvankos suformuoja tamsiai žalio vandens baseinus. Vingiuotas kelias veda į viršų, kur ant uolos stovi Monasterio de Ribas de Sil. Dabar vienuolynė įrengtas viešbutis. Esant galimybei lankome šią vietą.
Atvykstame į Salamanką. Didingame universitetiniame Salamankos mieste yra puikiausi renesanso ir plateresko stilių architektūros pavyzdžiai Ispanijoje. Vieni žymiausių čia kūrusių menininkų - architektai broliai Churriguero. Daug mieste jų projektuotų pastatų iš auksaspalvio akmens. Miesto įžymybės: XIII a. Salamankos Universitetas , kurio įmantraus fasado centre esantis medalionas vaizduoja katalikų monarchus. Seniausią Ispanijoje universitetą 1218 m. įkūrė Leono karalius Alfonsas IX. Jame dėstę jėzuitai paskatino šv. Teresę parašyti „Steigimų“ knygą, čia studijavo šv. Kryžiaus Jonas, mokė pirmasis šv. Teresės raštų leidėjas Liudvikas Leonietis. Viena šalia kitos Senoji ir Naujoji Katedros XII ir XVIII a., nors skirtingi stiliai, bet sudaro vieningą architektūrinę visumą. Miesto pagrindinė aikštė Plaza Mayor XIII a. viena didžiausių ir didingiausių Ispanijoje, kurią puošią aikštę pastatydinusio Pilypo V biustas. Tarp pastatų su arkadomis stovi barokinė Rotušė, priešais - Karališkasis paviljonas. Kadaise čia vykdavo bulių kovos. Domininkonų vienuolyno San Esteban bažnyčios XVI a. puošmena dailus fasadas su šv. Stepono kankinystės istorija. Casa de las Conchas - "Kriauklių namas", papuoštos sienos kriauklių ornamentais - šv. Jokūbo ordino simboliais. Namą XVI a. pastatė vienas šio ordino riterių Maldonaldo, o dabar čia Universiteto biblioteka. Kitas namas vadinamas "Mirusiųjų namu" del nedidelių kaukolių ant jo fasado. Priešais Casa de las Muertes stūkso bokštas Torre del Clavero iš kadaise čia stovėjusių rūmų XV a. Per Tormeso upę išliko I a. romėniško tilto net 15 arkų. Nuo tilto atsiveria nuostabi panorama. Nakvynė viešbutyje Salamankoje.
6 DIENA Pusryčiai. Atvykstame į Avilą – Teresės Avilietės gimtąjį miestą, grožėdamiesi įspūdingu artėjančių visą miestą supančių Avilos mūrų vaizdu. 1131 m aukštyje esanti Avila de los Caballeros (Riterių Avila) - aukščiausiai įsikūrusi Ispanijos provincijos sostinė. Miesto centrą supa geriausiai Europoje išsilaikiusios viduramžių sienos. Gražiausiai jos matosi iš Los Cuatro Postes (Keturių stulpų), esančių prie kelio į Salamanką. XII a. pastatytų sienų ilgis daugiau kaip 2 km. Ant 88 bokštelių, kurie yra sienoje, vasaros metu gandrai suka lizdus. Iš trijų pusių sienos šlaitai gana statūs. Tik rytinėje dalyje per Puerta de San Vicente patenkame prie Katedros. Tvirtovę primenanti, nebaigta statyti Avilos katedra pasižymi romaninio ir gotikinio stilių deriniu, pastatyta iš neįprastai margo raudonos ir baltos spalvos akmens. Daug Aviloje bažnyčių susijusių su šiame mieste gimusia šv. Terese.
Basilica de San Vicente - svarbiausia romaninė bažnyčia Aviloje XI a. Vakarinės jos durys dažnai palyginamos su Santiago de Compostelos - Portico da Gloria. Viduje įspūdingas šv. Vincento ir jo seserų antkapis, kurio raižiniai vaizduoja jų kankinystės istoriją. Bazilikos kriptoje yra koplyčia su vadinama "Požemio" Mergelės Marijos skulptūra XIII a. Pasakojama, kad čia Teresė ir jos palydovės, eidamos į naujai įsteigtą vienuolyną, Mergelės Marijos akivaizdoje simboliškai nusiavė batus ir persiavė virveliniais sandalais, pasirinkdamos neturtą. Taip is "batuotųjų" karmelitės tapo "basosiomis". Šv. Teresė daugiau nei 20 metų prieš tai praleido Įsikūnijimo karmeličių vienuolyne - Monasterio de la Encarnacion. Jos gimtųjų namų vietoje buvo pastatytas Convento de Santa Teresa. Čia aplankysime šv. Teresės muziejų ir tėvų Basųjų Karmelitų bažnyčią. Teresa de Cepeda y Ahumada (1515-1582 m.) buvo viena didžiausių Katalikų bažnyčios mistikių ir reformos šalininkių. Devyniolikos metų ji tapo vienuole, bet maištavo prieš savo ordiną. Gyveno pavojingu inkvizicijos laikotarpiu, bet nebijojo pasipriešinti. Įkūrė naują Basųjų karmeličių vienuolyną, keliavo po visą Ispaniją kartu su savo mokiniu šv. Jonu nuo Kryžiaus, steigdama vis naujus vienuolynus ir taip atnaujindama Bažnyčios gyvenimą pagal Evangeliją. Teresės žodžiais tariant, ją vedė pirmyn "neraminantis, bet gardus nerimas", "gerai mačiau, kad tai - iš Dievo". Šv. Teresės palaikai ilsisi netoli Salamankos esančio miestelio Alba de Tormes karmeličių vienuolyne, nors jos kūno relikvijos pasklido po visą pasaulį. Aviloje taip pat rasime specialų relikvijų kambarį šalia šv. Teresės bažnyčios.
Avila yra žinoma kaip Zohar lopšys. Zohar (hebr. Švytėjimas) knyga, pagrindinė Kabalos, svarbiausio judaizmo mistikos veikalo, dalį parašė Mozė de Leonas, gyvenęs XIII a. antroje pusėje. Jis ilgai keliavo po Ispaniją, kol galiausiai 1295 m. apsigyveno Aviloje. Čia ir parašė Penkiaknygės komentarą, kuriame užsimena apie septynias dvasios būsenas. Ši knyga kažkuo primena ir šv. Teresės "Vidinės pilies buveinės" knygos mintis. Aviloje, šalia buvusio žydų kvartalo, užveistas parkas -sodas, pavadintas Mozės vardu. Sode yra monolitas, kuriame užrašyti mįslingi Zohar žodžiai, labai tinkantys Avilai: "Yra akimirkų, kai sielos, esančios sode, pakyla ir pasiekia dangaus vartus..." Avilos gatvėse galima pamatyti tunas- tautiniais drabužiais vilkinčių studentų, kurie vaikšto po miestą, grodami gitaromis ir dainuodami.
Dar vienas Ispanijos regionas mūsų kelyje - Kastilija. Kaip rodo pavadinimas (isp. castillo reikškia "pilis"), čia tikrai nestinga pilių. Dauguma jų pastatytos IX-XII a. kai šiame regione vyko kovos tarp krikščionių ir maurų. Buvusi vestgotiškosios Ispanijos sostinė Toledas - nuostabus muziejų miestas. Jo turtingą architektūros ir meno paveldą suformavo musulmoniškosios, krikščioniškosios ir žydų kultūrų bei viduramžių ir renesanso idėjų sąveika. Atvykstame į Toledą – istorinę Ispanijos sostinę, puikiai išsaugojusią viduramžių dvasią, kultūrą ir architektūrą. Istorinis miesto centras išsidėstęs ant kalvos virš Tagus upės. Puerta Vieja de Bisagra - vieninteliai miesto vartai, išlaikę originalią X a. karinę architektūrą. Kai 1085 m. Alfonsas VI užėmė Toledą, jis kartu su EL Sidu įžygiavo pro šiuos vartus. Milžiniškų bokštų viršuje yra arabiškas sargo būstas. Už miesto sienų - turtingos jo praeities palikimas. Alcazar pilis - Karolio V rūmai, buvusi romėnų, vėliau vestgotų tvirtovė. Dabar čia kariuomenės muziejus. Vestgotai Tolede turėjo savo sostinę VI a. Mieste išliko kelios vestgotų statytos bažnyčios. Žymiausias miesto monumentas - Toledo katedra. Jos didybė atspindi Ispanijos bažnyčios širdies ir visos Ispanijos primo buveinės, istoriją. Nuo vestgotų laikų čia tebelaikomos mozarabiškos šv. Mišios. Dabartinė katedra buvo pastatyta VII a. bažnyčios vietoje. Statyba prasidėjo 1229 m. ir truko net tris šimtmečius. Todėl katedros stiliai įvairūs: nuo prancūziškos gotikos iki ispaniško plateresko. Katedros viduje išsiskiria Narciso Tome sukurtas barokinis altorius iš marmuro, jaspio ir bronzos. Kapitulos salėje vienintelės tokios spalvingos mudecharų stiliaus lubos mieste. Didžiojo altoriaus retabulas vaizduoja Kristaus gyvenimo scenas. Mediniai choro drožiniai vaizduoja Granados žlugimą. Mozarabų koplyčioje gražios renesansinės geležinės grotelės. Bažnyčios lobyne saugoma XVI a. gotikinė monstrancija iš sidabro ir aukso. Per Devintines ji nešama Toledo gatvėmis. Zakristijoje puiki paveikslų kolekcija, tarp jų Titiano, Van Dycko, Goyos ir EL Greco darbai.
Viduramžiais Tolede persipynė krikščionių, musulmonų ir žydų kultūros. Kitas muziejus įsikūręs buvusioje XVI a. ligoninėje Museo de Santa Cruz, kuriame vertinga viduramžių meno kolekcija, o taip pat ir El Greco darbų. Kretoje gimęs El Greco (isp. "graikas") į Toledą atvyko 1577 m. nutapyti altoriaus Santo Domingo vienuolyne. Sužavėtas miesto, jis čia pasiliko ir kūrė religinius portretus bei altorių paveikslus kitoms bažnyčioms. Čia menininkas ir mirė 1614 m. Iglesia de Santo Tome labiausiai vilioja dėl čia esančio El Greko šedevro "Orgaz grafo laidotuvės". Grafas apmokėjo didžiąją dalį šios bažnyčios statybų XIV a. Paveiksle vaizduojami stebuklingai grafo laidotuvėse pasirodę šv. Augustinas ir šv. Steponas, imantys grafo kūną į dangų. Paveikslas niekada nebuvo pajudintas iš vietos ar restauruotas, bet jo ryškių ir tamsių spalvų preišprieša yra tiesiog stulbinanti. Manoma, kad paveiksle dailininkas pavaizdavo save ir savo sūnų. Pati bažnyčia yra mudeharų architektūros pavyzdys su XI a. bokštu. Toliau keliaujant San Tome gatve atsidursime buvusiame žydų kvartale. Sinagoga de Santa maria la Blanca - seniausia ir didžiausia iš aštuonių mieste buvusių sinagogų, pastatyta XII-XIII a. Ištrėmus iš miesto žydus 1405 m. sinagoga buvo paversta bažnyčia. Vidus išsiskitia pasagos formos mudeharų stiliaus arkomis. Kita sinagoga del Transito - XIV a. pastatė žydų iždininkas Samuelis. Kuklus pastato fasadas slepia dailiausią mudeharų stiliaus interjerą. Sinagogos viršuje yra Sefardų (Ispanijos žydų) muziejus. Museo del Greco - viename iš žydų kvartalo namų įrengtas šio menininko muziejus, nors nežinia ar jis čia gyveno. Čia galima pamatyti Toledo miestą, o taip pat ir "Kristaus apaštalai" paveikslų ciklą. Nakvynė viešbutyje Tolede.
7 DIENA Pusryčiai. Atvykstame į Madridą- Ispanijos sostinę, esančią šalies centre prie Mansanareso upės, kuriame daugiau nei trys milijonai gyventojų. Iš čia atsišakoja visų kelių tinklas. Kadangi miestas toli nuo jūros ir 660 m aukštyje, tai jame šaltos žiemos ir karštos vasaros. Madridas vilioja turistus savo pasaulinio garso meno galerijomis, karališkaisiais rūmais, didingomis aikštėmis. Pagrindinė miesto aikštė Plaza Mayor suprojektuota senajame Madride XVII a. Aikštė puikiai atspindi teatrališką Kastilijos dvasią. Čia vykdavo bulių kovos, inkvizicijų teismai ir egzekucijos. Visa tai stebėdavo minios žmonių, o dažnai karalius ir karalienė. Pirmasis didelio masto viešas renginys buvo Madrido globėjo šv. Izidoriaus beatifikacija 1621 m. Gražiausia arkadinės konstrukcijos dalis - Casa de la Panaderia (kepykla), kurios fasadą puošia alegoriniai piešiniai. Aikštės viduryje stovi Pilypo III statula, kuris užsakė šios aikštės statybą. Jo tėvas, Pilypas II pasirinko Madridą 1561 m. savo sostine, kuris tuo metu buvo nereikšmingas Kastilijos miestas. Senųjų arabų tvirtovės vietoje XV a. jau buvo pastatyti gotikiniai rūmai, kuriems sudegus 1734 m. buvo pastatyti dabartiniai Burbonų karališkieji rūmai Palacio Real. XVI a. Madridas buvo vadinamas "madrid de los Austrias" pagal valdančiąją Habsburgų dinastiją. XVII a. pastatyta Puerta del Sol ("Saulės vartai") tapo ne tik Madrido bet ir visos Ispanijos dvasiniu ir geografiniu centru. Ši Pusmėnulio formos aikštė kunkuliuoja gyvenimu. Nors laikrodžio bokšto rūsyje Franko režimo laikotarpiu kankinosi jo priešininkai. Dabar pastate įsikūrusi regiono vyriausybė. Aikštės kampe - Madrido simbolis - lokys, siekiantis madrono vaisių.
Lankome žymiąją Gran Via gatvę, Ispanijos, Sibelės, Atradimų aikštes. Apžiūrite didingą XVIIa. senamiesčio centrinę aikštę, kurioje vykdavo inkvizicijos teismai ir egzekucijos, Saulės vartų aikštę, Prado alėją, kurioje gausu muziejų ir meno galerijų. Aplankote *Prado muziejų - vieną didžiausių pasaulyje meno galerijų su įspūdingomis A. Velaskeso ir F. Gojos kūrinių kolekcijomis. Esant galimybei, Madride aplankome *Karalių rūmus, kuriuos pastatė pirmieji Burbonų dinastijos valdovai, įsikūrę Madrido senamiestyje. Šalia rūmų - naujoj katedra Catedral de la Almudena, skirta miesto globėjui ir pastatyta XIX a. Neogotikinis fasadas dera su Karališkaisiais rūmais. Kriptoje yra XVI a. Virgen de la Almudena (Almudenos Mergelės Marijos) statula. Pirmos karališkos jungtuvės čia įvyko 2004 m. kai susituokė princas Felipė su Letizia Ortiz. Didelis parkas Campo del Moro (Mauro laukas) kyla Manzanares upės krantu. Gran Via - pagrindinė Madrido eismo arterija, kurios statyba truko kelis dešimtmečius, užbaigta 1910 m. Čia daug parduotuvių ir įdomių XX a. pastatų. XVIII a. pabaigoje, prieš atsirandant Burbonų Madrido muziejams ir prabangiems viešbučiams, buvo nutiesta paseo del Prado alėja, vėliau tapusi madinga pasivaikščiojimų vieta. Šiandien čia žymiausios meno galerijos: Museo del Prado (su didžiausia pasaulyje XII-XIX a. Ispanijos tapybos kolekcija) ir Museo Thyssen-Bornemisza (barono Heinricho Thessen-Bornemiszos ir jo sūnaus kolekcija, nuo italų ir flamandų primityvistų iki XX a. ekspresionizmo ir popmeno) . Tarp didingų Karolio III valdymo laikotarpio monumentų čia rasime Puerta de Alcala (granitiniai miesto vartai), Fuente de Neptuno (Neptūno fontanas), Fuente de Cibeles (Cibelės fontanas), stovintys judrių kelio žiedų viduryje. Karališkoji šv. Jeronimo bažnyčia (priklausė jeronimiečių vienuolynui) pastatyta XVI a. karalienei Izabelei, tapo Retiro rūmų dalimi XVII a. Jeronimos rajone esantis Retiro parkas pavadintas kadaise čia stovėjusių Pilypo IV rūmų vardu. Retiro parkas atviras miestiečiams jau nuo XIX a. ir tebėra viena populiariausių Madrido laisvalaikio vietų. Parke yra ežeras, neoklasikiniai Velazquez rūmai ir XIX a.Krikštolo rūmai. Į pietus nuo Prado muziejaus yra Karališkasis botanikos sodas XVIII a. Pirmoji Madrido geležinkelio stotis Esacion de Atocha pradėjo veikti 1851 m. Ties Plaza de Espana susikerta vienos judriausių sostinės gatvių. Kažkada čia stovėjo kareivinės, bet sparčiai besiplečiant Madridui, ši vieta tapo vieša erdve. Didingi pastatai iškilo Franko valdymo metu. Torre de Madrid (vadinamas "žirafa") pastatytas 1957 m. kurį laiką buvo aukščiausias betono statinys pasaulyje. Gražiausias yra aikštės vidurys, kuriame obeliskas su rašytojo Cervanteso statula, o žemiau jos joja Don Kichotas ir Sanča Pansa. Šalia Don Kichoto - jo mylimoji Dulsinėja. Vakare visas Madridas nušvinta spalvingomis šviesomis. Visa tai aplankyti ir nepavargti siūlome pasinaudojant miesto ekskursiniu autobusu (~24 Eur). Nepraleiskite progos pasivaikščioti po vakarinį Madridą! Nakvynė viešbutyje Madride.
8 DIENA Pusryčiai. Skrydis: Madridas – Vilnius/Kaunas.
Kelionės kaina: 850 Eur + skrydis nuo 200 Eur
Į kelionės kainą įskaičiuota:
Lėktuvo bilietai (tik su rankiniu bagažu);
Kelionė autobusu su oro kondicionieriumi pagal nurodytą ekskursinę programą;
7 nakvynės viešbučiuose (dviviečiuose kambariuose, be maitinimo);
Lietuviškai kalbančio kelionės vadovo- gido paslaugos;
Į kainą neįskaičiuotos papildomos išlaidos:
Jūsų pasirinkto bagažo mokesčiai; Kelionės draudimas; Maitinimas, papildomos pramogos ar kitos nepaminėtos išlaidos; Mokami objektai apie 100 eurų žmogui. Kelionės vadovas - gidas ekskursijų muziejuose neveda (naudojamasi audiogidais).
Pastabos
Kelionės programos objektų lankymo tvarka gali keistis. Esant mažesnei grupei nei minimalus keliautojų skaičius, kelionę gali būti vykdoma proporcingai padidinus kelionės kainą.